2015 m. kovo 7 d., šeštadienis

Zoe Ferraris - "Liepsnojantis Smėlis"

Oficialiai: Įvykių kupinas ir intriguojantis Zoe Ferraris romanas „Liepsnojantis smėlis“ – tai jaudinanti detektyvinė istorija, praskleidžianti Saudo Arabijos vyrų ir moterų gyvenimo uždangą, nušviečianti tenykštes rytietiškas tradicijas.

Kuomet dingsta mergaitė, jos garsios šeimos prašomas pamaldus dykumų vedlys Najiro aš Šarki imasi vadovauti paieškos būriui. Po dešimties dienų Najiras netekęs vilties surasti pražuvėlę ruošiasi nutraukti paieškas, bet netikėtai mergaitės kūną randa dykumos keliautojai. Paaiškėja, kad Nūfos mirties priežastis ne troškulys – mergaitė nuskendo. Tačiau jos šeima ne itin domisi, kas nutiko iš tikrųjų, ir tai Najirui kelia įtarimą. Vedlys nusprendžia pats tirti Nūfos mirties priežastis. 

Najiras greitai suvokia, kad norint žvilgtelėti į uždarą moterų pasaulį reikia susidraugauti su koronerio įstaigos tarnautoja Katia. Ši moteris kiek kitokia – ji nebijo atsidengti veido ir dirbti valdišką darbą. Bendradarbiavimas su Katia Najirui tampa tikru iššūkiu, mat jis trokšta moters draugijos, bet jaučiasi varžomas griežtų musulmonų papročių ir jo paties įsitikinimų.


Subjektyviai: Mano požiūris yra toksai --> detektyvai yra gėris. Pažintis su kitomis kultūromis yra gėris. O detektyvas, kurio veiksmas vyksta kitoje kultūroje yra dvigubas gėris. Šį kartą nužudymas tiriamas Saudo Arabijoje.

Aišku, detektyvu šį romaną galima pavadinti tik iš dalies. Daugiausia dėmesio čia vis tik skiriama arabų kultūros ypatumams ir (netiesiogiai) moters socialinei padėčiai tos kultūros atžvilgiu. Tikrai ne paskutinėje vietoje ir santykiai tarp Najiro bei Katios - pagal visus detektyvo standartus, jei bylą tiria vyras ir moteris, tai tarp jų būtinai turi įsižiebti romantikos kibirkštys. Juk niekas taip nesuartina, kaip bendras tikslas ir kartu leidžiamas laikas, ar ne? 

Nelabai man patinka skaityti apie visokias romantiškas tarp vyro ir moters spraigančias kibirkštis, bet tiek jau to. Skaityti apie kultūrinius aspektus buvo įdomiau. O detektyvinė linija kiek nuvylė - man pritrūko intrigos, veiksmo, paslapčių ir kitokios (gal labiau sukrečiančios? mistiškesnės? logiškesnės?) atomazgos. Bet anyways nesigailiu kad skaičiau. Negali gi visi rašyt kaip koks Nesbø. Tad pabandysiu ir antros autorės knygos - Skraisčių miestas - paieškot.


Mano įvertinimas: 7.0/10

Detalės:

Žanras: romanas, detektyvas
Puslapių skaičius: 305
Leidykla: Alma littera, 2011
Iš anglų kalbos vertė Liudvikas Gadeikis