George R. R. Martin - "Varnų Puota"

Oficialiai: „Varnų puota“ – tai ketvirtoji George’o R. R. Martino istorinės fantastinės epopėjos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga.

Joje kuriama šiurpi karo nuniokoto krašto atmosfera, o veiksmas daugiausia sukasi apie Karaliaus Uostą. Ten karaliumi paskirtas devynmetis berniukas Tomenas, o visą valdžią užgrobusi jo motina – karalienė regentė Sersėja. Įtikėjusi kitados jai burtininkės išsakyta pranašyste, jog valdžią iš jos paverš kita karalienė, jauna ir graži, Sersėja nusprendžia pražudyti Tomeno žmoną, karalienę Mardžerę iš Tairelių giminės.

Ir pačiame Vesterose, kur maitlesiais varnais karas pavertė daugybę žmonių, rezgami nauji sąmokslai, sudaromos naujos pavojingos sąjungos ir visi keršija visiems, ypač negailestinga keistoji Akmenširdė – pilkoji moteris, vadovaujanti bastūnams. Tačiau šioje varnų puotoje svečių daug, tik nežinia, kam iš jų pasiseks išlikti gyvam.

Penkių karalių karas beveik baigtas, kraštas merdi, ateina žiema, o karaliaus uoste pražūtingos karalienės intrigos...

Subjektyviai: Visos "Ledo ir ugnies giesmės" serijos knygos man kaip "Pringles" traškučiai - kartą paragavęs negali sustoti. Ir jei prieš atsiversdama knygą dar naiviai galvoju, jog "perskaitysiu keletą puslapių ir padėsiu į šalį", tai dėdė Martinas turbūt springsta juokais, nes romaną įveikiau vos per porą dienų. Gerai, kad buvo atostogos, tai darbai, reikalai ir santykiai su artimaisiais pernelyg nenukentėjo. Tuo labiau, kad ir toliau siaučia GoT virusas, ir apie Westeroso intrigas (deja, dažniausiai matytas seriale, o ne perskaitytas knygose) šneka kas antras (-a).

Po siautulingos, įvykių (ir, ką čia slėpsi, mirčių) kupinos "Kardų audros", ši dalis pasižymi lėtesne pasakojimo eiga. Tačiau tai jokių būdu nereiškia, kad niekas nevyksta. Po Penkių Karalių Karo Westeroso politikoje daug kas pasikeitė: vienų karalysčių karaliai nudobti ir net nepalaidoti, kituose valdo vaikas (kuriam katiniukai rūpi labiau nei politika), o Geležinėse salose vyksta arši kova dėl sosto. Visur tvyro sumaištis, o dauguma herojų (taip vadinamųjų PoV - Point of View character) kažkur keliauja savo reikalais. Kas ieško Starkų mergaičių, kas planuoja tapt Meisteriu, o kai kas bėga nuo savęs ir savo praeities. Apskritai, šioje knygoje kalbama iš 12 (ne visi iš jų numylėtiniai) epopėjos veikėjų pozicijų. Įdomiausios man pasirodė Briennes, Sansos (dabar pakeitusios vardą į Eleina Stoun) ir Sersėjos linijos. Pasigedę Jono Snow, Daneiris ir Tyriono, turėtų griebt sekančią dalį "Šokis su drakonais" , kurioje aprašomi šių herojų nuotykiai. 

Ir nors mūšių mažiau, bet lavonų, pūvančių ant medžių, laukuose ir nusiaubtuose kaimuose netrūksta. Ne veltui knyga pavadinta "Varnų puota". Varnų čia ne mažiau nei lavonų. Tokia jau ta žiauri ir šlykšti karo realybė.  

Giriu autorių už realistiškumą ir už nuostabų pasaulį, kuris sugeba taip įtraukti, kad 700+ puslapių smulkiu šriftu atrodo tiek nedaug....

PS: Galėčiau tradiciškai pabambėti dėl kliūvančio vertimo, bet kokia prasmė? Ypač kai vertėjai šiais laikais tokie arogantiški (galite pasiskaityti trumpą, bet smagų skaitytojų ir vertėjos pasirašinėjimą knygos komentarų skiltyje :)

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: fantastika

Puslapių skaičius: 728

Leidykla: Alma littera, 2014

Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė