Oficialiai: „Ledo princesė“ pradeda trilerių seriją. Fjelbaka, kur gyvena tik 1 000 gyventojų, ir visi vienas kitą pažįsta; šcherai, saulėje mirguliuojantis vanduo, ramios įlankos, laiveliai… Saugu, ramu ir gera. Taip mano ir žurnalistė Erika Falk, į gimtąjį kaimelį atvykusi tvarkyti mirusių tėvų namo. Kaip tik todėl ją taip sukrečia vaikystės draugės žūtis: gražuolė Aleksandra randama vonioje perpjautais riešais, žiemos šaltis jos kūną jau pavertęs ledu. Tačiau sunku patikėti, kad tai savižudybė. Ši mirtis neduoda Erikai ramybės; toliau rausdamasi draugės gyvenime, ji atskleidžia vis daugiau paslapčių. Kai prie tyrimo prisideda ir kitas Erikos vaikystės draugas, tyrėjas Patrikas Hedstriomas, kai kam ima darytis ankšta... Tačiau ar kaimelio gyventojai pakęs beatodairišką kišimąsi į tai, kas turėtų likti už uždarų durų? Erikos ir Patriko tandemas įsuka skaitytoją į šiurpinantį verpetą, kunkuliuojantį po iš pažiūros ramiu ledu.
Subjektyviai: Uch, kaip man patinka tokios knygos, kurių veiksmas vyksta kokiame mažame, nuostabios gamtos apsuptame Šiaurės miestelyje, kuriame gyvena daugybė keistų, vienas kitą (atseit) puikiai pažįstančių žmogystų, kur siautėja vėjai ir... žudikai. Ledo princesėje yra viskas, ir dar daugiau - tvirtai sukalta intriga, asmenines savo (ir sesers) problemas sprendžianti pagrindinė veikėja, daug sniego ir daug šalčio, ir netgi šiokia tokia meilės istorija - tiesa, ganėtinai skysta, bet juk ne apie tai knyga...
Čia tiesiog smagu skaityt, kaip meistriškai rašytoja klaidina skaitytoją, užmėtydama įtarimais vieną knygos veikėją po kito. Skaitai, skaitai, ir nori sužinoti, kaip viskas bus toliau, ir - svarbiausia - kas gi tas žudikas. Jei atvirai, pats žudikas mane nuvylė. Gal ne tiek pats žudikas, kiek jo motyvai, kurie manęs visai neįtikino, ir tai kiek pagadino mano subjektyvią nuomonę apie šį detektyvą.
Nors šiaip romanas geras. Ir ypač smagiai skaitytųsi šią savaitę, kai taip velniškai šalta. Brrr...
Čia tiesiog smagu skaityt, kaip meistriškai rašytoja klaidina skaitytoją, užmėtydama įtarimais vieną knygos veikėją po kito. Skaitai, skaitai, ir nori sužinoti, kaip viskas bus toliau, ir - svarbiausia - kas gi tas žudikas. Jei atvirai, pats žudikas mane nuvylė. Gal ne tiek pats žudikas, kiek jo motyvai, kurie manęs visai neįtikino, ir tai kiek pagadino mano subjektyvią nuomonę apie šį detektyvą.
Nors šiaip romanas geras. Ir ypač smagiai skaitytųsi šią savaitę, kai taip velniškai šalta. Brrr...
Mano įvertinimas: 9.0/10
Detalės:
Žanras: detektyvas
Žanras: detektyvas
Puslapių skaičius: 364
Leidykla: Tyto alba, 2011
Iš švedų kalbos vertė Giedrė Žirgulytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą