George R. R. Martin - "Karalių Kova"

Oficialiai: Antrojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas pasakoja, kaip prasideda sunki ir kruvina kova dėl Geležinio sosto, į kurį sėda trylikametis Roberto sūnus Džofris. Bet ar jis tikrai teisėtas įpėdinis? Tuo netiki Roberto Barateono broliai Stanis ir Renlis. Pirmasis, išsižadėjęs dievų Septyneto, įtikinėjęs į Šviesos Valdovą ir naudodamasis raudonosios jo žynės Melisandros kerais, pradeda karą dėl sosto nužudydamas brolį Renlį, kurį remia Haigardeno lordai. Karaliaus Uostą ir Raudonąją pilį su sostu, pasitelkęs alchemikų gildijos piromantus, gina Kipšas Tirionas ir jo tėvas lordas Taivinas Lanisteris.

Tuo tarpu Vinterfelo įpėdinis Robas Starkas savo lordų paskelbiamas Šiaurės karalium. Jo tikslas – ne tik išlaikyti savo valdžioje šiaurę ir Riveraną, bet ir atkeršyti už tėvą, atgauti jo palaikus ir kalaviją ir susigrąžinti karalienės Sersėjos nelaisvėje laikomas seseris. Be to, jo valdoms grasina Geležies salų lordas Beilonas Greidžojus.

O ir paskutinė Targarienų palikuonė Daneiris, Drakonų Motina, už jūrų nerimsta – augina stebuklingų drakonų trijulę ir telkia kariuomenę atsikovoti savo protėvių sostui.

Subjektyviai: Jei atvirai, šį gėrį skaičiau jau labai seniai - tarp Kalėdų ir Naujųjų metų trunkantį laikotarpį - taip sakant, pasilikau skaniausią kąsnelį šventėms. Ir nors knygą laaaabai stora, o per šventes aš ir taip turėjau krūvą reikalų, vis tiek aš ją perskaičiau labai greitai, ir vis tiek man jos buvo mažai :(

Nes Karalių kova yra labai labai "užkabinanti" knyga. Savo neegzistuojančio pasaulio grožiu ir įtraukiančia istorija, Martin'as gali drąsiai varžytis su Tolkien'u, o gal net jį nurungti. Kaip ir pirmojoje dalyje, čia vėl verda intrigos, rezgamos klastos, ieškoma sąjungininkų, ir (ne visuomet sėkmingai) bėgama nuo mirties. Po karaliaus Roberto mirties visi nori būti karaliais ir padėti savo šikną ant geležinio sosto, kurio taip lengvai negausi. Skelbiamas karas, o skaitytojui belieka sekti visas politines sąjungas intrigas ir sirgti už mėgstamiausią Westeros/Essos giminę. Asmeniškai aš favoritų šiame kare neturėjau, visi veikėjai man savaip patinka, ir, neslėpsiu, savaip užknisa (visai kaip gyvenime), tad matosi, jog ties charakterių tipažais dėdė Martinas taip pat kaip reikiant padirbėjo.

Galiu pabambėt tik dėl vieno dalyko - vertimo. Šią dalį vertė kitas asmuo, ir skaitant tekstą tai akivaizdžiai pastebima: Ėrija tapo Lizdu (kol susigaudžiau apie kurį miestą čia kalbama), Oldtounas - Senmiesčiu, Starfolas - Žvaigždėkryčiu, Stormsendas - Vėtrų Gužta, Neužauga - Kipšu, Sersi - Sersėja ir taip toliau. Šiaip esu už tai, kad mūsų kalba išverstose knygose būtų kuo mažiau anglicizmų, tačiau neįsivaizduoju kaip būtų jei Haigardenas būtų pervadintas į Aukštasodį, Vinterfelas - į Žiemakrytį, o Riveranas - į Upiabėgį. Nors žinant, jog trečiąją knygą (pavadinimu Kardų audra, kuri jau išleista, bet kurios dar neskaičiau, nes taupau atostogoms) vertė dar kitas asmuo, visko galima tikėtis ;D

Daugiau priekaištų neturiu. Belieka sulaukt vasaros, kuomet galėsiu vėl pasinert į nuotykių, fantastikos ir politinių intrigų sūkurį.

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: fantastika

Puslapių skaičius: 760

Leidykla: Alma Littera, 2013

Iš anglų kalbos vertė Leonas Judeliavičius

Sandra Brown - "Užgavėnės"

Oficialiai: Burkas Beizilas – policininkas, nebeturintis ko prarasti. Žuvus partneriui, žlugus santuokai ir karjerai, jis turi vienintelį tikslą – atkeršyti Pinkiui Diuvaliui, žymiam advokatui, padedančiam žudikams išvengti teisingumo. Keršydamas advokatui, Burkas pagrobia jo gražuolę žmoną Remi.

Tačiau jis nesitiki, kad netrukus pajus nenugalimą trauką šiai nelaimingai moteriai, kilusiai iš Naujojo Orleano žemųjų sluoksnių ir ištekėjusiai už vyro, kurio neįstengė pamilti. Jis taip pat nenutuokia, kokia nuožmi dvikova prasidės Užgavėnių karnavalo šėlsme. Kai visos kaukės bus nuplėštos, Burkas turės pažvelgti į akis nemaloniai paslapčiai...

Subjektyviai: Pagaliau ir aš perskaičiau kažką iš įžymiosios tetos Sandros kūrybos. O susiskaitė ši knygutė labai greitai, nes tai, tiesą sakant, visom prasmėm lengvas skaitaliukas, primenantis holivudinių veiksmo filmų scenarijų, kuriame yra visi privalomi tokio turinio elementai. Vardinu elementus iš eilės.

Gerietis, teisingumo ieškantis ir garbės kodekso besilaikantis policininkas. Turtingas, nesažiningas (šitam garbės kodeksas nė motais), orchidėjas auginantis mafijozas-advokatas. Tada jo žmona - labai seksuali, ir kurią pamačius visiems vyrams stojasi (knygoje taip ir rašoma :D), tačiau iš tiesų ji labai švelni ir dora. Toliau tradiciškai - žuvęs teisinguolio policininko geriausias draugas ir našle likusi jo žmona, policininko teorijomis netikintys kolegos, ir į pagalbą pasiruošę (arba priversti) ateiti draugai, žiaurus ir ištvirkęs advokato-mafijozo asmens sargybinis, vienuolyne uždaryta gražuolės žmonos sesuo ir dar krūva veikėjų.

Aišku, pagrindiniai yra pirmieji du, ir ko gero, jūs jau nujaučiat, kaip viskas pasisuka, kai jie abu patenka į vieną erdvę - žvejybos namelį, apsuptą Luizianos pelkių. Beje, būtent pelkės, rūkas, aligatoriai ir keistos tokioje vietoje gyvančios žmogystos man patiko labiausiai.

Visa kita - tipiškas Schwarzenegger'io tipo trileriukas: meilės ir veiksmo - užtektinai, o ir galva neapkraunama jokiomis rimtomis filosofijomis. Tad jei jums tokie filmai prie širdies, tai knyga irgi turėtų patikti, o jei ne - tai nevarginkit akių, ir knygynuose ar bibliotekose į Sandros Brown pusę patariu pernelyg nesižvalgyt ;)

Mano įvertinimas: 5.0/10

Detalės:

Žanras: trileris, detektyvas

Puslapių skaičius: 440

Leidykla: Alma Littera, 2009

Iš anglų kalbos vertė Irena Kupčinskienė