Jo Nesbø - "Sniego Senis"

Oficialiai: "Sniego Senis" – kriminalinis romanas su rafinuotais siaubo trilerio elementais. Tai viena šiurpiausių Jo Nesbø knygų.

Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet... name jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką.

Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas... 

Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį...

Subjektyviai: Štai ir vėl aš kramsnoju dar vieną Nesbø parašytą knygą apie detektyvo Hario Hūlės nuotykius ir vidinius demonus. Parašytus tipišku Nesbø stiliumi - grupiu, tiesmuku ir vyrišku. Taip, kaip man labiausiai patinka. Ir apskritai galvoju, kad Hūlė tikriausiai mano mylimiausias iš "knyginių" detektyvų. Toks žmogiškas, netobulas, kartais - velniškai nuspėjamas, kartais - nustebinantis, tačiau visu šimtu procentų atsidavęs savo tiriamai bylai.

O toji byla, pritarsiu anotacijai, tikrai kraupoka. Bene kraupiausia iš visų skaitytų Hario Hūlės serijos knygų. Labai jau žiaurus ir gudrus šįkart pasitaikė žudikas. Bet juk taip tik įdomiau, ar ne? Tikras malonumas skaityti palindus po pledu ir gurkšnojant šiltą arbatą, o už lango drimbant sniegui... 

PS: Su šventėmis, praėjusiomis ir artėjančiomis, Jus visus! 

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 472

Leidykla: Baltos lankos, 2013

Iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė

George R. R. Martin - "Kardų Audra"

Oficialiai: Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas nesiliauja skaitytojus stebinęs savo sukurtų personažų nuotykiais ir likimais. Ir toliau meistriškai pinama intriga, išaiškėja daugybė paslapčių, bet dar daugiau jų atsiranda.

Dėl Geležinio sosto ir valdžios prasideda pražūtingas Penkių Karalių karas, ir tik Stanis Barateonas susivokia, kad Vesterosą pirma reikia apginti nuo baisios grėsmės iš Šiaurės, – nes iš ten jau slenka Tamsa ir Šaltis, kraštui ir žmonėms nešdami pražūtį, – tik tada rūpintis sostu ir valdžia. Jis vienintelis atsiliepia į Nakties sargybos brolių pagalbos šauksmą, nes jie vieni nebepajėgia grumtis su visos Šiaurės magiškomis galiomis ir tyržmonių gentimis, kurios gelbėdamosi veržiasi šion pusėn Sienos.

Vesterosas nusiaubtas tarpusavio karų, suniokotas ir išgriautas Vinterfelas, upių kraštuose siaučia badas ir plėšikai, o didžiūnai be perstojo kariauja vieni su kitais, sudaromos netvarios išdavikiškos sąjungos, kiekvienas ieško naudos sau. Atrodo, jog doram žmogui Septyniose Karalystėse neliko vietos.

Ar ką bepakeis ir grįžusi Daneiris su savo drakonais? O ir šie užaugs dar negreit. Tuo tarpu į sostą pasodinamas mažylis Tomenas, o už jį valdo Taivinas Lanisteris, grėsmingoji karaliaus ranka. Tik ar ilgam?

Subjektyviai: Šiemet vasaros atostogų laukiau kaip niekad - norėjau ilgai miegoti, degintis, žiūrėti Pasaulio futbolo čempionatą ir skaityti "Kardų Audrą". Kodėl taip ilgai laukiau? Tiesiog žinojau, kad jei ši knyga pateks man į rankas anksčiau, visi darbai bus nebaigti... O jų buvo pats įkarštis...

Na, bet juk kalba ne apie seniai praėjusius darbus, bet apie seniai perskaitytą knygą. Ji man pasirodė dar niūresnė ir žiauresnė už praeitą. Vyksta karas, karalystės nuniokotos, link sienos slenka Kiti, griūva miestai ir žūsta žmonės, o su jais kartu - ir daugelio sąžinė bei humaniškumas.

Jei "Karalių kovoje" pagrindinių veikėjų žuvo nedaug, tai šioje dalyje dėdė Martin'as pasiautėjo kaip reikiant - skaitai ir nežinai, sulauks tavo mylimas veikėjas kitos dienos (puslapio) ar ne. Ir nesvarbu - doras buvo jis (ji), ar nelabai - karas yra karas, ir žmogaus gyvybė čia daug nereiškia. Žiauru, bet būtent taip ir sukuriamas tos negailestingos realybės įspūdis, dėl kurio romaną skaityti taip įdomu ir nenuspėjama.

Kadangi kiekvieną kartą pabambu dėl vertimo, tai nelaužysiu tradicijos ir šįkart. Atsiprašau, gerbiama vertėja, negi nežinojote, kad tarnas ar paprastas arklininkas į karalių ar lordą nesikreipia "TU"? O jei ir kreipiasi, tai tikriausiai paskutinį kartą gyvenime... Suprantu, kad smulkmena, bet vis tiek akis skaitant drasko.

O šiaip nors ši dalis ir buvo storiausia iš visų skaitytų (Dieve brangus, beveik tūkstantis puslapių!), man ji buvo per trumpa, norėjosi dar ir dar ir daaaarrrr! Nes ši serija iš tiesų yra velniškai gera!

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: fantastika

Puslapių skaičius: 992

Leidykla: Alma littera, 2014

Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė