Oficialiai: Osle sninga. Miesto aikštėje vyksta kalėdinis koncertas, šalia sriubą varguoliams dalija Gelbėjimo armija. Ūmai pokšteli šūvis, ir Gelbėjimo armijos savanoris, regis, neturintis jokių priešų, Robertas Karlsenas krinta negyvas.O sninga vis labiau, dėl pūgos nekyla lėktuvai, taigi žudikas negali laiku išvykti iš miesto. Tik todėl jis sužino nušovęs ne tą žmogų. Ir tučtuojau nusprendžia klaidą ištaisyti - juk tai turėtų būti jo paskutinė užduotis…Prasideda dviguba medžioklė: žudikas atkakliai persekioja kitą auką, o jam ant kulnų lipa policija.
Policijos inspektorius Haris Hūlė, tiriantis šią bylą, priverstas gilintis į Gelbėjimo armijos paslaptis. Pasirodo, čia sukasi dideli pinigai, mezgamos mįslingos intrigos... Kaip sako Haris Hūlė, "dauguma mūsų turime ir tamsiąją pusę".
Romane susipina margaspalvė Europos šalių istorija, religija, neįtikėtini žmonių likimai.
Subjektyviai: Kad jau taip įsimylėjau Hario Hūlės seriją, tai ėmiau skaityt visas iš eilės knygas apie jį ir jo tiriamas bylas. Ši mano bibliografijoje antroji, ir man pasirodė besanti dar geresnė nei "Pentagrama".
Geresnė visų pirma savo daugiasluoksniškumu: nors detektyvas Haris Hūlė čia yra pagrindinis veikėjas, istorija pasakojama iš kelių asmenų perspektyvos, ir praeina kiek laiko, kol susigaudai kieno lūpomis čia kalbama. Bet nuo to tik įdomiau.
Be to, kaip ir dera kokybiškam detektyvui, netrūksta nei įtampos, nei veiksmo. Čia nėra taip, kad niekšas žudikas turėjo aiškų motyvą žudyti ar kad auka buvo akivaizdžiai nusipelniusi mirties. Ne, čia viskas daug sudėtingiau. Kai įsimaišo karas, religija ir žmogiškos aistros paprasta nebebūna.
Galiausiai man patinka tai, jog Hūlė - ne a la gerietis policininkas, o prasigėręs, sarkastiškas šiknius, kamuojamas slogių prisiminimų ir naktinių košmarų. Jokio balto žirgo, jokių žvilgančių šarvų - paprastas žmogus, kaip ir mes visi.
Daugiau nebepostringausiu. Geros knygos kalba pačios už save.
Mano įvertinimas: 10/10
Detalės:
Žanras: detektyvas
Žanras: detektyvas
Puslapių skaičius: 496
Leidykla: Baltos lankos, 2012
Iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą