Jean M. Auel - "Arklių Slėnis"

Oficialiai: Naujojo genties vado Braudo išvyta iš ją auginusios neandertaliečių genties, žiauriai atplėšta nuo sūnelio, žmonių dukra Aila traukia ieškoti naujų namų ir savųjų, mėlynakių šviesiaplaukių genties. Artėja žiema, moteris randa laukinių arklių slėnį ir ilgai negalvojusi jame pasilieka. Draugiją jai palaiko priglausta kumelaitė ir liūtukas. Jaunoji moteris moka rinkti maistą ir medžioti svaidykle, genties tabu bei draudimų nevaržoma laisvė leidžia išsiskleisti jos žmogiškam išradingumui. 

Tolimoje Zelandonijoje į kelionę per priešistorinę Europą ruošiasi broliai Jolandaras ir Tonolanas. Šis nori surasti Didžiosios Motinos Upės ištakas, o brolis Jolandaras trokšta pamatyti kitas gentis ir pasprukti nuo... vestuvių. 

Jų keliai susikerta vieną dieną, kai vienatvės ir žmonių ilgesio nukamuota Aila išgirsta šiurpų urvinio liūto riaumojimą ir... sužeisto žmogaus riksmą. Nepažįstamasis yra Kitas, toks kaip ji, žmogus. Aila jaučia baimę ir viltį, išsiilgusi artimo širdis pažįsta meilę ir atranda aistrą, kuri nulems žmonijos ateitį...

Subjektyviai: Štai ir perskaičiau antrąją knygą apie Ailos nuotykius. Ši dar storesnė (736 puslapiai!), tačiau kad geresnė vargiai galėčiau pasakyti. Turbūt  vėl pasitvirtino seniai žinoma taisyklė, kad tęsiniai retai pranoksta pirmąją knygą.

Galinga Urvinio lokio genties apimtis man nekliuvo - priešingai, nenorėjau, jog pasakojimas baigtųsi -, o antroji dalis pasirodė nuobodoka, ir neretai aš, perskaičiusi vos porą puslapių, padėdavau ją į šalį.

Žinoma, šioje knygoje taip pat yra šaunių epizodų. Man patiko skaityti kaip Aila prisijaukino arklį, išmoko medžioti su liūtų ir susikūrė buitį. Viena pati, be gentainių. Brolių zelandonų siužetinė linija, priešingai nei daugeliui, man nepasirodė pernelyg įdomi. 

Bet visų blogiausią įspūdį man paliko trečias knygos trečdalis, kuomet vienas urvinis sutinka kitą urvinę. Ir prasideda visokie "myliu - noriu - negaliu". Tikrai nesu banalių meilės istorijų mėgeja. O ši būtent tokia, su daug vulgarių ir detaliai aprašytų sekso scenų (taip taip, visokie oraliniai, pozų kaitos ir pasigrabaliojimai jojant ant arklio). Sunku net patikėti, jog homo sapiens akmens amžiuje buvo tokie išradingi tokioje srityje, ypač kai šalimais gyvenantys neandertaliečiai pavaizduoti vos ne kaip gyvuliai.

Tas jausmas, lyg skaityčiau pigų meilės romaniūkštį, gerokai sumažino subjektyvų knygos vertinimą. Bijau pagalvoti, kas dėsis trečioje dalyje. Vis dar tikiuosi, ji bus geresnė.

Ir vis dar manau, jog Aila šauni. Gal net per daug.

PS: Viršelio iliustracija tiesiog nuostabi!

Mano įvertinimas: 6.5/10

Detalės:

Žanras: grožinė literatūra, romanas

Puslapių skaičius: 736

Leidykla: Obuolys, 2013

Iš anglų kalbos vertė Giedrė Tartėnienė

Danielle Trussoni - "Angelologija"

Oficialiai: Jaunoji sesuo Evangelina Šv. Rožės vienuolyne gyvena ramiai ir pamaldžiai, kol ją pasiekia laiškas, prašantis tyrinėtojui V. A. Verlenui leisti pasinaudoti ordino archyvais. Tai ir įsuka paslaptingų įvykių karuselę, įtraukiančią Evangeliną į angelologų bendrijos veiklą… Ši knyga – mistinis trileris apie mūsų gyvenime egzistuojančias paslaptis, nešantis skaitytoją per epochas, šalis ir vandenynus, meno ir architektūros paminklus ir įtraukiantis tarsi verpetas. Danielle Trussoni – JAV žurnalistė, apžvalginininkė. „Angelologija“ – pirmasis jos romanas.

Subjektyviai: Knygos anotacija ir pavadinimas mane iškart suintrigavo: negi neįdomu skaityti apie angelus ir sužinoti apie juos kažką naujo? Ir jei savo žinias apie angelus bent kiek papildžiau (genama smalsumo panaršiau po interneto platybes), tai dėl įdomumo teko truputį nusivilti. Ne dėl to, kad romanas būtų labai prastas. Tiesiog mano lūkesčiai buvo kiek per dideli. Ir tiesiog tokių knygų dabar daug. Aš tikėjausi gero ir intelektualaus trilerio, o perskaičiau Dan Brown kūrybos (baisiai slaptos organizacijos kovoja tarpusavyje), Hario Poterio (vargšė našlaitė mergina netikėtai sužinoti aie stebuklingą pasaulį, kurio nė neįsivaizdavo esant) ir Sukės Stekhaus epopėjos (geri ir blogi antgamtiniai veikėjai myli, žudo ir nemažai tūsinasi) hibridą.

Bet negaliu sakyti, jog tas hibridas man labai nepatiko. Buvo čia ir mistikos, ir angelų, ir įvykių. Tiesa, romanas būtų patikęs dar labiau, jei pasakojimo tempas būtų buvęs greitesnis, o herojai - įdomesni. Ne tik tipiškai geri veikėjai kovojantys su tipiškai blogais veikėjais. Tarp kurių, kas be ko, įsipina melas, apgavystės ir aistra. Dar pasiskųsiu itin banalia pagrindinė meilės linija. Gerai, kad bent pabaiga nenusaldinta. Nors kas čia žino - autorė jau rašo tęsinį. Kuriame (-iuose), garantuoju, bus happy endas. Ir kurį (-iuos) skaitysiu. Vien tam, kad sužinočiau, ar neklydau.

Aj, ir negaliu nepagirti viršelio. Gražus. O kitose šalyse dar gražesnis.

Mano įvertinimas: 7.0/10

Detalės:

Žanras: grožinė literatūra, fantastika, 

Puslapių skaičius: 424

Leidykla: Tyto Alba, 2012

Iš anglų kalbos vertė Aidas Jurašius