2014 m. kovo 11 d., antradienis

Populaire (2012)


Oficialiai: 1958-ieji. Gražioji Rose neturi daug galimybių slapčiausių svajonių išsipildymui. Jos tėvas dirba kuklioje provincijos krautuvėlėje, o Rose perspektyvos - ištekėti už mechaniko sūnaus, ruošti valgyti jo vaikams ir valytis dulkes kambariuose. Tačiau ambicinga ir užsispyrusi mergina svajoja apie kitokią ateitį. Perskaičiusi skelbimą laikraštyje apie siūlomą sekretorės darbą draudimo agentūroje ji tyliai ištaria sau: "Tai mano šansas, kurio taip ilgai laukiau!"


Rose tuoj pat išvyksta į miestą. Bet apklausoje dėl trokštamo darbo rikiuojasi eilė kitų merginų, o lemtingas pokalbis su arogantišku, pedantišku ir perdaug gerai apie save galvojančiu agentūros bosu Luisu klostosi prastai, kol guvioji Rose pademonstruoja svarbiausią savo kozirį - ji geba rinkti tekstą spausdinimo mašinėle greičiau, bei bet kuri kita sekretorė!

Luisas akimirksniu susižavi ypatingu kandidatės talentu ir iš karto įžvelgia šansą jos talentą pritaikyti sparčiai populiarėjančioje naujoje “sporto” šakoje - sekretorių čempionate, kurio pagrindinė užduotis - kuo greičiau surinkti tekstą! Ir laimėti ne tik Paryžiuje, bet ir pačiame pasaulio čempionate Niujorke!

Subjektyviai: Kalnai užgriuvusių darbų privertė ne tik apleisti blogo rašymą, bet ir laikinai pamiršti knygų ir filmų teikiamą džiaugsmą. Tačiau ištaikiusi laisvesnį savaitgalį, pasistengiau atidėti darbus į šoną ir bent kiek pailsinti smegenis.

Smegenų poilsiui visai netikėtai išsirinkau Populaire, nors neperžiūrėtųjų sąraše - dar daugybė filmų, kuriuos vis planuoju "kada nors" pažiūrėt. Ir ką aš galiu padaryt - man tiesiog patiko traileris :))

Iš jo nusprendžiau, kad tai turėtų būti linksma, romantiška ir, na, tokia prancūziška istorija. Turiu pasakyt, kad įspūdis buvo teisingas - seniai bemačiau tokį nuotaikingą filmą! 

Siužetas - ir įprastas (jauna mergina trokšta išvykti iš nykaus kaimo ir sužibėti didmiestyje), ir keistas (sekretorių čempionatas - what the...?). Kaip pasibaigs filmas jau aišku net iš jo aprašymo, tačiau žiūrėjimo malonumo tai nesugadino. Prie to malonumo, mano nuomone, labai prisidėjo šarmingi aktoriai - ypač išskirčiau D. Franois, kuri su savo stirnaitės akimis puikiai perteikė naivutės ir nekaltutės (atseit), bet užsispyrusios merginos charakterį. Šeštojo dešimtmečio atmosfera sukurta nuostabiai: vaizdai, ryškios, sodrios spalvos, o jau suknios - prisiekiu - viena už kitą gražesnės! Apskritai, kino kūrėjai akivaizdžiai sėmėsi įkvėpimo būtent iš šio laikotarpio: neveltui visur šmėžuoja Audrey Hepburn ir kitos tuometinės žvaigždės ir žvaigždutės. Istorija pateikiama labai žvaliai, tai sulėtinant, tai pagreitinant pasakojimo tempą, o tai taipogi primena to laikotarpio komedijas, kuriose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas personažams, jų tarpusavio sąveikai ir šmaikštiems dialogams, o ne bajeriams apie aną galą. Pridėkime puikų operatoriaus darbą, subtilų humorą bei žaismingą garso takelį ir gauname kokybišką ir netgi, sakyčiau, kiek nostalgišką produktą - toks pats jausmas mane apimdavo pas močiutę aptikus "Nomedos" saldainių: nors skonis ir nebe tas, bet užtat kiek malonių prisiminimų sukelia. Taip ir su šiuo filmu. Smagu, saldu, bet trumpalaikiška. Bet juk gero turi būti po truputį, ar ne? ;)

Ir dar galvoju, kad tokių filmų galėtų kurti daugiau. Būtų daug smagiau laukti pavasario.... 



IMDB įvertinimas: 6.8/10
Mano įvertinimas: 8.0/10


Detalės:

Žanras: Comedy
Trukmė: 111 min.
Šalis: Prancūzija
Režisierius: Régis Roinsard
Vaidina: Romain Duris, Déborah Franois, Bérénice Bejo, Shaun Benson, Mélanie Bernier, etc.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą