David Lebovitz - "Saldus gyvenimas Paryžiuje"

Oficialiai: „Saldus gyvenimas Paryžiuje“ – lengvą šypseną kelianti, skaniai smagi knyga, įžūlus ir smalsus žvilgsnis į pasigėrėtiną sūrių, šokolado, ir kitų gurmaniškų nuodėmių pasaulį Paryžiuje...

Pirmąkart Paryžiuje apsilankęs 1980-aisiais, knygos autorius Davidas Lebovitzas nepaliovė svajoti apie sugrįžimą į la belle France ir labiausiai viliojantį miestą – Paryžių... Du dešimtmečius praleidęs Amerikos konditerijose, parašęs ne vieną kulinarijos knygą, jis išsirengė į naują gyvenimą – gyvenimą vienoje gražiausių ir gurmaniškiausių pasaulio sostinių... Galiausiai, su trimis lagaminais kulinarinių gėrybių jis stovėjo gerokai patrešusiame bute Bastilijos kaimynystėje Paryžiuje.

Tai istorija apie užgimusią meilę ir supratimą šiam didingam bei slėpiningam miestui.

Subjektyviai: Ko jau ko, bet knygų, kurių veiksmas vyksta Paryžiuje, tikrai netrūksta. Ir, panašu, jog šiam miestui abejingų nėra: apie jį rašoma apie su dideliu romantišku susižavėjimu (netgi patosu), arba nevengiant pasišaipyti tiek iš paties miesto, tiek iš jo gyventojų.

Ši knygutė priklauso antrajai kategorijai. Joje labai smagiai pašiepiami paryžiečių gyvenimo būdo ypatumai, kurie lietuvaičiams ir kitiems atvykėliams gali pasirodyti mažų mažiausiai keistoki. Knygos autorius - amerikietis, apsigyvenęs Prancūzijos sostinėje. Ten jis patiria daugybę komiškų nutikimų, kurie ypač vaizdingai ir šmaikščiai aprašomi. Švelnių pašaipų  sulaukia ne tik paryžiečiai, bet kliūva ir jo tautiečiams amerikiečiams - už tingumą, ėdrumą, prastas manieras ir dar prastesnį stiliaus pojūtį. 

Užtat autoriaus rašymo stilių galiu tik pagirti - kūrinį labai lengva ir nuotaikinga skaityti, o švelni ironija puikiai pakelia nuotaiką. 

Knygutę galima naudoti ne tik kaip praktinį elgesio Paryžiuje pradžiamokslį (kurį perskaitę sužinosite, kaip išvengti susidurimo gatvėje su les bousculeurs ar kaip naglai užlįsti eilėje, kodėl negalima klausti paryžiečio (ir apskritai prancūzų) kiek jis uždirba, kur skaniai pavalgyti ir kur (ir svarbiausia - kaip!) verta apsipirkti ko tikėtis iš Paryžiaus biurokratijos, samdomų darbuotojų ir kasininkų. Kadangi autorius - garsus konditeris, kiekvieno skyrelio pabaigoje pateikiami išsamūs receptai, kaip pasigaminti tokių prancūziškų skanėstų, kaip clafoutis aux prineaux-framboises, bouchees chocolat au yaourt, les crêpes au chocolat, fromage blanc soufflé... Gerai, kad nesu pamišusi dėl saldumynų. Kitaip beskaitydama būčiau užspringusi savo pačios seilėmis. Nejuokauju :)))

Labai saldi knygą apie saldų (nevisuomet) gyvenimą saldžiajame mieste. Rekomenduoju skaityti tik pavalgius arba priešpiečių metu su puodeliu café au lait vienoj rankoj, ir croissant (blogiausiu atveju tiks ir baguette)- kitoj. Skanaus.

Mano įvertinimas: 9.0/10

Detalės:

Žanras: romanas, kulinarija, kelionės

Puslapių skaičius: 320

Leidykla: Vaga, 2012

Iš anglų kalbos vertė Eglė Aleksandravičiūtė

We Bought a Zoo (2011)

Oficialiai:  Šis filmas – tikrais įvykiais paremta juosta, sukurta remiantis Bendžamino Mee memuarais, kuriuose vyras pasakoja už savo santaupas jo šeima įsigijo nušiurusį ir merdintį Dartmuro zoologijos sodą, kuriame knibždėjo daugiau kaip 200 egzotinių gyvūnų. BBC kanalas apie šį vyrą sukūrę dokumentinį filmą, o jo ryžtu žavėjosi ne vienas knygos skaitytojas.

Šeimos galva Bendžaminas puoselėja idėją renovuoti ir iš naujo atverti zoologijos sodo duris, tačiau ne viskas taip paprasta. Dabar Bendžaminui ir jo vaikams kasdien tenka spręsti nesibaigiančias žvėryno problemas. Pašėlę tigrai tik ir laukia progos ištrūkti į laisvę, reti egzotiniai gyvūnėliai reikalauja nuolatinės priežiūros, kai kurie jų pasirodo esą apverktinos būklės, o žvėryno darbuotojai nepaklūsta naujųjų šeimininkų tvarkai.

Subjektyviai: Prisipažinsiu, šį filmą žiūrėjau senokai, ir tik dėl laiko stokos aprašau jį dabar. Aišku, gaila, daug detalių jau pasimiršo, bet užtat galėsiu įvertinti filmo ilgalaikį efektą :))

Žodžiu, trumpai tariant, Bornas išėjo į pensiją ir nusipirko zebrų, tigrų ir tuziną gyvačių. Priedo gavo namą, gražų gamtovaizdį ir pulką nusivylusių zoologijos sodo darbuotojų, tarp kurių šmėžuoja dailus Johansson veidelis. Oj ,ir vos nepamiršau dviejų jo vaikučių, kurie čia irgi yra svarbūs filmo veikėjai.

Čia faktai. O emocijos? Na, kadangi filmas skirtas visai šeimai, jis labai saulėtas. Tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Žiūri, šypsaisi, ir žinai, kad kad ir kaip besibaigtų filmas, jis baigsis gerai. Net apie mirtį čia kalbama labai švelniai ir subtiliai, ir visos netektys, su kuriomis veikėjams tenka susidurti, nemeta jokio šešėlio šios istorijos šviesumui.

Kuriant scenarijų, bandyta taikyti į visos šeimos narių skonį: mamytėms ir močiutėms - Damon'as jaukaus ir rūpestingo tėvo vaidmenyje, paaugliams - pirmosios meilės atradimai (kurie man pasirodė ganėtinai juokingi, bet čia gal aš tik senstu), vaikams - tigrai ir kiti gyvūnėliai, na, o tėveliams liko jau minėtoji Scarlett, kuri, spėju, ne visų jų lūkesčius patenkino, nes žemiau kaklo ji neišsirengia :)))

Ieškant priekabų, galiu pabambėt, kad filmas lėkštas, personažai labai jau primityvūs, o ir viskas jiems sekasi pernelyg gerai. Bet juk tai filmas šeimai, kurio paskirtis suvienyti visą šeimą savaitgalį prie televizoriaus ekrano (nes nė neabejoju, jog greitu metu ši juosta papildys TV3 šeštadieninių filmų repertuarą) ir leisti pasvajoti, jog vieną dieną ir tu atrasi drąsos keisti savo gyvenimą iš esmės.

Taigi, kaip turbūt ir galite nuspėti, tokie filmai ilgam galvoj neužsilieka. Ir ne dėl to, kad nepatiktų, nes bent jau šis man susižiūrėjo gana jaukiai. Tiesiog savo funkciją - suteikti lašelio optimizmo - jis jau atliko.

IMDB įvertinimas: 7.2/10

Mano įvertinimas: 7.5/10

Detalės:

Žanras: Drama, Family
Trukmė: 124 min.
Šalis: USA
Režisierius: Régis Roinsard
Vaidina: Matt Damon, Scarlett Johansson, Thomas Hadden Church, Collin Ford, Maggie Elizabeth Jones etc.