Jo Nesbø - "Pentagrama"

Oficialiai: Pentagrama – psichologiškai subtili istorija apie žudiką maniaką, siautėjantį Osle. Karštą vasaros dieną paslaptingomis aplinkybėmis savo bute nužudoma jauna moteris. Vienas jos rankos pirštas nupjautas, o po akies voku detektyvai randa mažytį raudoną penkiakampės žvaigždės formos deimantą – Šėtono žvaigždę. Po penkių dienų aptinkama dar viena auka, jos pirštas – taip pat nupjautas, o ant jo užmautas žiedas su tokia pat raudona grėslia žvaigžde. 

Detektyvas Haris Hūlė susimąsto: penki žvaigždės kampai, penki pirštai ant rankos, kas penkios dienos įvykdoma žmogžudystė…

Subjektyviai: Tai pirmoji mano perskaityta Nesbø knyga. Iki tol apie jį girdėjau daug. Ir tik gerus atsiliepimus. Gerai apie šią knygą atsiliepiu ir aš.

Tai - tobulas detektyvas, kuriame visko yra. Veiksmo, įtampos ir intrigos, nes žudiką atrast ne taip ir lengva. Bet detektyvui Hariui Hūlei, kuris čia ir yra pagrindinis veikėjas, tai pavyksta. Kiti knygos personažai taip pat charakteringi, ir nuobodžiauti tikrai nepriverčia.

O šiaip skandinavai rašyt moka. Niūriai, purvinai, bet taip įtraukiančiai ir nenuspėjamai, kad pasiėmus knygą sunku ir atsitraukti. Būtinai skaitysiu ir kitas Hario Hūlės serijos knygas.


Mano įvertinimas: 9.0/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 447

Leidykla: Rašytojų sąjungos leidykla, 2006

Iš norvegų kalbos vertė Agnė Petrauskaitė

Joanne Harris - "Persikai Ponui Klebonui"

Oficialiai: Trečioji Joanne Harris istorija apie šokolado meistrę Vianą Rošė, senuosius draugus, naujuosius kaimynus, jausmais ir aromatais alsuojančią Lankenę ir seną pažįstamą – kleboną Frensį Reino užburia ir nepaleidžia iš savo glėbio. Šį sykį prie slaptingos magijos drąsiai prisideda nenuorama pietys, būdingas tiktai Pietų Prancūzijos apylinkėms.

Viana Rošė su Rudžiu ir dukromis – Anuka ir Rosete – gyvena Paryžiuje neįprastame name, savo valtyje. Moteris vis dar su dideliu džiaugsmu gamina šokoladą ir neatsigina pirkėjų. Kelias savaites Paryžių kausto nepakeliama kaitra, šokoladas tęžta... Vieną dieną atkeliauja senos bičiulės Armandos, bičiulės iš anapus, laiškas. Ji prašo grįžti į Lankenę, į gražiąsias jos apylinkes. Be to, Armanda trokštanti, kad Viana pasirūpintų jos namu, o svarbiausia – senu persiko medžiu. Draugė kartu primenanti: kaimas iš tiesų laukia Vianos pagalbos, vaisių ji turi duoti ir klebonui, kažin kas negero it juodas debesis tvyro virš miestelio...

Subjektyviai: Mano akimis, tiek "Šokoladas" (priešistorė), tiek "Ledinukų bateliai" (tęsinys) buvo puikios knygos, tad lūkesčiai antrajam tęsiniui taip pat buvo pakankamai dideli.

Šioje knygoje pagrindinė herojė Viana kartu su dukrelėmis grįžta į Lankenę - mažą, ramų miestuką kažkur Prancūzijoje, kurioje per keletą metų įvyko nemažai pokyčių: buvusi šokoladinė sudeginta, pastatyta mečetė, o paupy įsikūrė paslaptingų musulmonų bendruomenė. Miestelyje kasdien kyla vis naujų neramumų, vis ieškoma kaltų, o Vianai tenka imtis srėbti visą šią košę.

Knygoje itin daug dėmesio skiriama naujiesiems atvykėliams, jų papročiams, tradicijoms ir tarpusavio santykiams. Naujų veikėjų daug, ir kol susigaudai, kas su kuo kokiais giminystės ryšiais yra susiję, tenka įveikti bene pusę istorijos. Be to, šioje knygoje kalbama ne tik Vianos Rošė, bet ir tėvo Frensio Reno lūpomis. Juk prisimenat blogietį kunigą iš pirmosios knygos? Ne? Tuomet šitos nesiimkite, prieš tai neperskaitę anos, nes pasiklysit tarp vardų gausybės ir tikriausiai nesuprasit kai kurių svarbių istorijos aspektų. 

O pati istorija magiška, įtraukianti ir su intriga: atsivertusi knygą niekaip nenorėjau jos padėti į šalį, ir sužinoti, kaip įvykiai klostysis toliau, nepaisant to, kad virš mano galvos kaip audros debesys daugybė neatliktų darbų...

Aišku, po to tuos darbus vis tiek buvau priversta atlikt, ir dar labai greitai :)) Tačiau vis tiek nesigailiu, kad tiek laiko skyriau šiai knygutei. Nes ji leidžia pasinerti į kitokį, spalvingesnį ir skanesnį pasaulį. Pasaulį, kur ant stalo kvepa užplikyta mėtų arbata, prie namo noksta burnoje tirpstantys persikai, o niekados nenurimstantis vėjas ir vėl ragina ruoštis į kelią...

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: grožinė literatūra, romanas

Puslapių skaičius: 528

Leidykla: Versus aureus, 2013

Iš anglų kalbos vertė Milda Dykė ir Irena Jomantienė.

Laini Taylor - "Kaulų ir dūmų duktė"

Oficialiai: Septyniolikmetė Kerou, dailės studentė iš Prahos, mėgsta guliašą ir leidžia laiką su gatvės menininkais. Tik jos šeima keistoka – demonas avino kanopomis, kuris maino negyvėlių dantis į troškimus, ir grupelė jam dirbančių chimerų. Kerou nesupranta, kodėl ją, žmogų, augina tie keisti, nors švelnūs jai, padarai ir kokius reikalus jai tenka tvarkyti visame pasaulyje, praėjus pro slaptas krautuvėlės duris. Demonų pasaulis stengiasi, kad Kerou būtų laiminga ir kuo mažiau žinotų, tačiau neatsakytas klausimas – kas aš? – kasdien smaugia vis labiau ir mergina pasiryžta rasti atsakymą.

Nerūpestingas tatuiruotos mėlynplaukės gyvenimas baigiasi, kai viename Marakešo skersgatvyje pasirodo nežmogiškai gražus, siaubingai galingas ir nuožmus angelas: „Serafimo žvilgsnis degė, svilino orą tarp jųdviejų. Tai buvo gražiausia būtybė, kokią Kerou kada nors buvo mačiusi. Pirmoji merginos mintis buvo ne vietoje, bet neįveikiama – įsiminti nepažįstamąjį, kad vėliau galėtų nupiešti. Antroji – nebus jokio vėliau, nes angelas ketina ją nužudyti…“ Taip prasideda jų kraujo ir mėnesienos, aiškėjančių paslapčių ir žvaigždžių nulemtos meilės istorija, kuri trykšta iš negailestingos praeities. Ar Kerou kada gailėsis, kad sužinojo tiesą apie save?..

Subjektyviai: Šią knygą pasiėmiau iš bibliotekos dėl labai paprastos priežasties - patraukė anotacija. Na, argi gali nesudominti demonai, mergina mėlynais plaukais ir Praha? Pasirodo gali.

Gerai, kiek pamelavau. Knygoje demonai (kitaip dar vadinami chimeromis) man patiko. Apie jų karą su nefilimais (nežinantiems primenu, jog taip vadinami puolę ir prieš Dievą sukilę angelai) taip pat buvo visai įdomu skaityti. Dar patiko Norų pardavėjas, jį supantys draugai ir lentynos, apkrautos stiklainiais su dantimis.

Visa kita - banali, sena kaip pasaulis (ar bent jau Romeo ir Džiuljetos senumo) istorija, kai Jis ir Ji, priklausantys dviems, tarpusavyje ne(be)aišku ko nepasidalijantiems klanams, sugeba įsimylėti vienas kitą. O toliau viskas rutoliojasi pagal įprastą klišę - ji jį (arba jis ją) išgelbėja iš mirtues nagų, jis/ji jaučiasi skolingas (-a), iš pradžių jie vienas kito varžosi (tai trunka neilgai), bet vis labiau vienas kitam patinka, bet vis vien negali būti kartu dėl artimųjų, karo, vedybinių planų ir įsitikinimų. Tad jis ir ji, pasmerkę save vidinėms kančioms, ryžtąsi keisti savo ir visos planetos likimą. Pridėkim dar didelį pasakojimo tempą, logikos trūkumą, emocionalumo perteklių bei didžiulį veikėjų egocentriškumą ir gaunam tipišką, kaip kad knygynuose dabar įvardijama, romaną jaunimui.  

Tad pati knyga man pasirodė kiek per paaugliška, nors, kita vertus, paaugliams ji ir skirta. Gal, jei būčiau kokių 16-ikos, aikčiočiau - oj, kokią gerą knygą perskaičiau!, nors, jei atvirai, tuo laaabai abejoju - detektyvo niekada nekeisdavau (ir dabar nekeičiu) į kad ir žavų, bet neįsimenantį meilės romaniuką.

PS: Vertimo į lietuvių kalbą laukia dar bent du tęsiniai, kurių aš jau tikriausiai nebeskaitysiu...

Mano įvertinimas: 5.0/10

Detalės:

Žanras: fantastika, literatūra jaunimui

Puslapių skaičius: 464

Leidykla: Obuolys, 2012

Iš anglų kalbos vertė Astra Alba