Oficialiai: Diane Setterfield (Diana Seterfield) – autorė, pasakojanti dramatišką Angelfildų šeimos istoriją knygoje „Tryliktoji pasaka“. Tai romanas, užkopęs į geriausių knygų sąrašų viršūnes ir pelnęs daugelio skaitytojų simpatijas.
Vida Vinter – visiems žinoma romanų rašytoja, tačiau savo praeitį ji itin slepia. Prieš daugel metų kilęs baisus gaisras supleškino šeimos dvarą iki pat pamatų. Kokia kraupi tragedija tąnakt įvyko, kad Vida Vinter ilgus metus slėpė tiesą nuo aplinkinių? Artėjant mirčiai moteris ryžtasi praverti neatskleistos tiesos duris, už kurių slepiasi skausminga gyvenimo istorija ir šokiruojanti tiesa apie dvi laukinukes mergaites – dvynukes.
Subjektyviai: Prieš pasiimdama šią knygą iš bibliotekos, jau buvau girdėjusi daug jai skirtų šiltų atsiliepimų. Tačiau perskaičiusi anotaciją pagalvojau "Viena rašytoja rašo kitos rašytojos biografiją... Kas gali būti nuobodžiau..." Vis dėlto, paskatinta gražaus viršelio (žinau žinau, nederėtų spręsti apie knygą iš jos viršelio, bet aš dievinu senas knygas...), ryžausi perskaityti. Ir skaičiau su pasižiovavimais iki kokio 150-ojo puslapio. O po to prasidėjo smagumai. Kraupiai žavus (arba žaviai kraupus) Angelfieldo dvaras, visos jo paslaptys ir vaiduokliai.
Romanas man priminė Ch. Brontė "Džeinę Eir" ir E. Brontė "Vėtrų kalną". Ir Isabella Allende kūrybą. Nes romanas daugiasluoksnis (veikėjai iš vieno amžiaus siejasi su veikėjais iš kito amžiaus), jame gyvena truputį kvaištelėję žmonės (vienas žalojasi, kita leidžiasi žalojama, viena per daug valgo ir per mažai juda, kita - atvirkščiai, o ką jau kalbėti apie vaiduoklius), o pats kūrinys labai moteriškas.
Turiu pagirti vertėjos darbą: skaitai ir nejauti, jog tai vertimas - tokia turtinga ir graži kūrinio kalba. Kai Vida Vinter pasakoja savo ir savo šeimos istoriją, rodos, ji taip ir sėdi prieš save apsikarsčiusi šilkais, aukso papuošalais ir kalba tau. Tik Tau vienai.
Reziumuojant, tai - graži, praėjusiais amžiais dvelkianti istorija, kurioje kruopščiai prižiūrimi angliški sodai, po dvarą laksto vaiduokliai ir draugiški milžinai, o sienos turi ausis.
Mano vertinimas: 8.5/10
Detalės:
Žanras: grožinė literatūra, romanas
Puslapių skaičius: 472
Leidykla: Alma littera, 2008
Iš anglų kalbos vertė Aurelija Jucytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą