Oficialiai: 1992 m. pasirodęs jaunos amerikietės Donnos Tartt pirmasis romanas, rašytas devynerius metus, per savaitę tapo Amerikos bestseleriu. Parašyti "Slaptą istoriją" įkvėpė F. Dostojevskio "Nusikaltimas ir bausmė". Autorė iš esmės atkartoja didybės, kaltės ir atgailos temą. Tai detektyvo ir psichologinio romano derinys, pasakojantis apie tragediją, kuri pražudė elitinę studentų grupelę viename JAV koledže. Pagal šį romaną A. Pakula pastatė kino filmą "Nekaltumo prezumpcija".
Subjektyviai: Kaip smagu, jog paskutiniu metu man į rankas papuola tik geros, įdomios knygos. Ši - dar viena iš tų, gerųjų. Neveltui rašyta net devynerius metus. Matyt, knygos kaip vynas - kuo ilgiau brandinamos, tuo skanesnės.
Iš pirmo žvilgsnio siužetas paprastas: savim nepasitikintis ir gyvenimu nepatenkintas jaunuolis Ričardas, norėdamas pabėgti nuo nykios gimtojo miestelio kasdienybės, atvyksta į Vermonto koledžą studijuoti graikų kalbos. Patenka jis pas tokį charizmatišką, ekscentrišką, bet labai paslaptingą profesorių Džuljeną, kurio kurse mokosi dar (o gal sakyti - tik?) penki studentai. Vienas už kitą spalvingesni: super-protingas tylenis Henris, elegantiškasis pamaiva Frencis, komunikabilusis plevėsa Banis ir draugiškieji dvyniai - Čarlzas ir Kamila.
Kaip ir buvo galima tikėtis, jie susidraugauja. Susitikinėja po pamokų, kartu vakarieniauja sekmadieniais, ir leidžia savaitgalius prašmatniame Frencio tetos name. Daug mokosi, daug filosofuoja, labai daug rūko ir dar daugiau geria. Taip jiems belėbaujant, nutinka taip, jog žūva žmogus. O šio žmogaus žūtis pareikalauja dar vienos mirties - nužudomas vienas iš studentiško šešetuko. Kurį nužudo ne bet kas, o likę penki jo draugai.
Ir nieko aš čia nespoilinu. Nes apie tai, kas miršta ir kas ką nužudo, aprašoma jau pačiame pirmajame knygos puslapyje. Tik neaiškūs lieka tokio elgesio motyvai. Na, bet skaitai, ir motyvai išaiškėja.
Visgi, tai nėra tipiškas detektyvas: juk ir taip aišku kas, kaip ir dėl kieno kaltės mirė. Pagrindinis dėmesys skiriamas personažams ir jų vidiniams išgyvenimams. Autorė puikiai padirbėjo kurdama personažus - visi skirtingi, įdomūs, savaip žavingi ir savaip nepakenčiami. O dar įdomesnis jų tarpusavio bendravimas - sudėtingas, kaip ir bet kokie žmogiškieji tarpusavio santykiai.
Labiausiai patiko, kaip aprašoma visa nusikaltimo psichologija: kas gi tokio įvyksta, jog į vieno žmogaus galvą šovusi beprotiška idėja nužudyti draugą, pamažu apsigyvena kitų žmonių galvose? Ką jaučia žudikai prieš nužudymą? Žudydami? Jau nužudę? Ir kaip tai pakeičia jų visų gyvenimus - visų iki vieno ir visiems laikams?
Taip įdomu, išbaigta ir tikroviška, jog net šiurpu. Šiurpu, bet negalėjau atsitraukti. Taip patiko, jog rekomenduoju. Visiems iki vieno.
Mano vertinimas: 10/10
Detalės:
Žanras: romanas, detektyvas
Puslapių skaičius: 566
Leidykla: Alma littera, 1998
Iš anglų kalbos vertė Zita Marienė
PS: Internete radau šį įrašą, kuriame siūloma šį romaną ekranizuoti. Net pagrindiniai aktoriai parinkti. Mano nuomone, talentingas režisierius galėtų sukurti puikų filmą. Juo labiau, kad aktorių pasirinkimas tobulas - skaitydama būtent tokius ir įsivaizdavau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą