George R. R. Martin - "Sostų Žaidimas. Ledo Ir Ugnies Giesmė"

Oficialiai:  Rašytojas George‘as R. R. Martinas sukūrė nepaprastą fantasy knygų seriją: jo vaizduotėje gimė iki mažiausių smulkmenų apgalvotas pasaulis. Su sava istorija, mitologija, religija, netgi gamtos dėsniais. Iš pirmo žvilgsnio Septynių karalysčių gyvenimas skaitytojams primins viduramžių feodalinę santvarką: pilyse šeimininkauja lordai, riteriai kaunasi turnyruose, kilmingos damos ištekinamos dar nesulaukusios pilnametystės. Magijos nuojauta sklando ore, tačiau įsitraukus į septynių didžiųjų  šeimų intrigų verpetą galima ir pamiršti, kad kažkada šiame pasaulyje skraidė drakonai, kad Šiaurėje stūksanti ledo Siena gina Septynias karalystes nuo paslaptingųjų Kitų, o lordo Edardo Starko vaikai augina paskutiniuosius didvilkius. Garbė, šeima, meilė, kova dėl valdžios ir kerštas – svarbiausi Septynių karalysčių kilmingųjų gyvenimo varikliai. 

Vos pasirodžiusi fantastinės epopėjos „Ledo ir ugnies giesmė“ pirmoji knyga „Sostų žaidimas“ tiek iš skaitytojų, tiek iš kritikų sulaukė puikių įvertinimų. Romanas laimėjo ne vieną premiją ir buvo nominuotas geriausio pasaulyje fantasy kūrinio apdovanojimui.   

„Amerikietiškuoju Tolkienu“ vadinamo George’o R. R. Martino knygomis susidomėjo ir televizijos gigantė HBO. Buvo sukurtas 2011 m. metų sensacija tapęs televizijos serialas „Sostų žaidimas“.

Subjektyviai: Jau senokai skaičiau knygą, kuri TAIP įtrauktų! Surijau visus 640 puslapių (smulkiu šriftu!) vos per porą dienų! Esu "prijaučianti" fantasy žanrui, su malonumu keliskart skaičiau visas "Žiedų Valdovo" dalis ir kitas epopėjas, tačiau "Sostų žaidimas" man pasirodė gana išskirtinis.

Visų pirma, čia fantastika pateikiama labai subtiliai: iš lūpų į lūpas perduodamų legendų, mitų ir gandų pavidalu. Ir nors pasakojime nešmėžuoja nei elfai, nei fėjos, nei kokie kiti pavidalai, o veikėjų gyvenimas niekuo nesiskiria nuo įprastos mums žinomos viduramžių kasdienybės, nuojauta, jog tuoj tuoj atsitiks kažkas TOKIO lieka iki paskutiniųjų puslapių.

Antra, jei "Žiedų Valdovo" ar "Hario Poterio" sagose veikėjai buvo suskirstyti į gerųjų ir blogųjų stovyklas (Frodas - geras, Seuronas - blogas; Haris - geras, Voldemortas - na, nelabai geras), tai šioje knygoje tokio skirstymo nėra. Veikėjų daug (vien knygoje rašoma bene iš dešimties asmenų pozicijos), visi jie spalvingi, išskirtiniai, su savo dorybėmis, ydomis ir pričiūdais. 

Trečia - būtent dėl minėtų veikėjų pričiūdų ir plataus jų spektro, gausu netikėtumų: kažkas kažkurį išduoda/gelbėja/apgauna/įspėja/etc. Knygoje daug politikos, dar daugiau veiksmo ir begalės intrigų- nežinai, kas ką išduos, arba kas ką netikėtai išgelbės. Priešas pasirodo esąs ne toks ir blogas, o draugas - ne toks jau nuoširdus; svajonių princas pasirodo besąs tikras kraugerys, o baimę keliantis kareivis - likimo nuskriaustas žmogus. Jų tarpusavio santykiai ir giminystės ryšiai tokie susipynę, kad ilgokai užtrunki, kol susigaudai kas ką myli (ar su kuo mylisi), kas ko nekenčia ir kas ką nužudė. Tam labai praverčia knygos gale esantis giminių sąrašas, kuris po pirmos dalies gerokai sutrumpėjo. Rašytojas skerdžia savo herojus negailėdamas. Atrodo, jau susigyvenai su kuriuo nors veikėjų, ir - bum. Nebėr. Ir nebebus. 

Bet toks jau tas sostų žaidimas - “When you play a game of thrones you win or you die.”  - painus, rizikingas, bet be galo viliojantis.

Toks viliojantis, jog net gaila, kad knyga baigėsi. 

Gera žinia ta, kad yra dar keturios dalys, o autorius dabar rašo šeštąją bei yra pasižadėjęs išleisti septintąją.

Bloga žinia ta, jog tos knygos lietuviškai neišleistos, o žinant mūsų vertėjų tempus, antrosios "Sostų Žaidimo" dalies gali tekti ilgokai palūkėti.

Paguoda - visada galima tobulinti savo anglų ar rusų kalbos žinias arba pasižiūrėt žymųjį serialą Game of Thrones.

Mano vertinimas: 10/10 (o kaip kitaip?)

Detalės:

Žanras: fantastika

Puslapių skaičius: 640

Leidykla: Alma littera, 2012

Iš anglų kalbos vertė Rasa Tapinienė