Rise Of The Guardians (2012)

Oficialiai: Filmo „Kaip prisijaukinti slibiną“ kūrėjai pristato garsiausių pasaulio pasakų veikėjų nuotykius vaikų karalystėje.

Senelis šaltis, Velykų zuikis, Dantukų fėja, Smėlius ir Džekas Frostas – pasakų personažai ir geriausi vaikų draugai. Jie auga kartu su vaikais, su jais žaidžia, valgo ir miega... Suteikia jiems pačias gražiausias svajones, tikėjimą stebuklais ir gerais darbais.

Visi jie kadaise prisiekė saugoti vaikų svajų pasaulį nuo blogio jėgų. Nuo tos dienos tokie skirtingi, tačiau bendrą tikslą turintys Sergėtojai nenuilstamai vykdo savo pareigą ir neša mažiesiems viltį, stebuklus ir džiaugsmą.

Tačiau net ir pačius gražiausius pasaulius kartais užpuola piktos jėgos. Taip atsitiko ir šįkart... Todėl Sergėtojai suvienija jėgas bandydami nugalėti ties pasakų pasauliu pakibusią grėsmę. Tačiau niekas nežino, ar susivieniję legendos pajėgs atremti blogio smūgį ir užtikrinti mažųjų ramybę...


Subjektyviai: Ką gi, nutiko taip, jog mano blog'e ir vėl aprašomas animacinis filmukas. Bet nuo to man tik geriau. Ypač jei tas filmukas smagus. Šis, mano nuomone, toks ir yra.

Visų pirma, man patiko siužetas: vaikų numylėti personažai susivienyja tam, kad įveiktų gėriui grasinantį blogį. O personažai tokie gan netradiciniai: linksmuolė Dantukų fėja, nė žodžio neištariantis, bet labai išraiškingas Smėlius, greitį mėgstantis Kalėdų Senelis bei į Rembo panašus Velykų Zuikis. Ir tiesa, pamiršau bene pagrindinį sergėtoją - Jack Frost (mūsiškiai jį pavadino Džeku Šalna), turintį šūstrą lazdą. Viską sudėjus, gaunasi beveik vaikiškasis "The Avengers" variantas. Gaila, kad kai kurie personažai, tokie kaip Smėlius ar Džekas Šalna, mūsų šalelėje nėra gerai žinomi, tačiau, manau, mažiesiems tai žiūrėjimo malonuno nesugadins, o suaugusieji turės progą susipažinti su kultūriniais skirtumais :))

Kaip ir pasigrožėti nuostabia animacija. Filmukas spalvingas, dinamiškas, pagardintas keletu sąmojingų juokelių. Beja, apie juokelius: dėl tam tikrų priežasčių teko žiūrėti lietuviškai įgarsintą juostą, ir dėl to istorija neteko dalies savo žavesio. Atrodė, jog kai kurios filmo vietos nebuvo tinkamai išverstos. Tad progai pasitaikius, planuoju dar vieną peržiūrą. Visai tikėtina, jog toji peržiūra bus, pavyzdžiui, prieš Kalėdas. Nes, kaip sakoma, filmas tiesiog subalansuotas šventėms.

Bet galima žiūrėti ne tik per jas. Nes pagrindinė filmo idėja (kuri, kas be ko, labai graži) aktuali visada.

IMDB įvertinimas: 7.2/10
Mano įvertinimas: 9.0/10


Detalės:

Žanras: Animation, Adventure, Family
Trukmė: 97 min.
Šalis: USA
Režisierius: Peter Ramsey
Įgarsino: Chris Pine, Alec Baldwin, Jude Law, Isla Fisher, Hugh Jackman, etc. 

Erin Morgenstern - "Naktinis Cirkas"

Oficialiai: Šis cirkas atvyksta netikėtai, nepranešęs. Be išankstinių skelbimų. Tiesiog vakar jo nebuvo, o šiandien jau yra. Ir atsidaro jis tik naktį. Palapinėse su baltais ir juodais dryžiais žiūrovų laukia stebuklai, nuo kurių gniaužia kvapą: ledinis sodas, labirintas iš debesų, ugnimi kvėpuojantys popieriniai drakonai, gimnastai, telpantys į nedideles stiklines dėžes...

Šių stebuklų autoriai – du jauni iliuzionistai, Selija ir Markas, ir šis cirkas jiems – tik arena, kurioje grumiasi jųdviejų vaizduotė ir galia. Nuo vaikystės tik tokiam gyvenimui, tik tokiai dvikovai juos ruošė paslaptingi mokytojai, žaidžiantys neperprantamą, jiems vieniems žinomą žaidimą. Ir Selija su Marku net nenumano, kokią šio žaidimo pabaigą jų mokytojai yra jiems sugalvoję...

Selijos ir Marko dvikova nuožmi. Ir visgi nutinka tai, ko niekas nelaukė – jaunuoliai įsimyli vienas kitą. Neapdairiai, beprotiškai, stebuklingai – nuo jų meilės įsižiebia žiburiai, o kambarys įkaista, kai jų rankos susiliečia. 

Bet ar jaunuolių meilės pakaks, kad būtų nutrauktas žiaurus žaidimas, nuo kurio priklauso ne tik jų pačių, bet ir visų cirke esančių – ir talentingų akrobatų, ir net cirko savininkų – likimai?

Subjektyviai: Šį kartą eisiu tiesiai prie reikalo, ir tiesiai šviesiai pasakysiu - knyga man patiko. Net labai. Aišku, tai populiarioji literatūra, skirta masėms, ir filosofijos gelmių čia nerasite. Bet įtraukianti istorija, išraiškingi veikėjai ir lengvas stilius tikrai leis pasinerti į stebuklingą cirko pasaulį.

Romano siužetas pakankamai originalus: tai nėra romanas apie magijos pasaulį, nors stebuklai ir magiški triukai slepiasi kiekviename puslapyje. Nėra tai ir romanas apie meilė, nors jau nuo pat pradžių akivaizdu, kad Selija ir Markas kris vienas kitam į akį ir į širdį. Visgi veiksmas vystosi pamažu, ir puikiai išlaikoma intriga. Dėl ko varžosi Markas ir Selija bei jų mokytojai? Kokia cirko paskirtis? Kodėl cirkas visuomet pasirodo staiga, niekam nepranešęs? Kodėl jame dirbantys žmonės jaučiasi keistai? Taip įdomu, jog sunku knygą paleisti iš rankų, bandai sieti minčių gijų galus į vientisą istoriją, kurioje laikrodžiai, Taro kortos ir kažkodėl nesenstantys cirko darbuotojai įgauna naują prasmę.

Ir dar, žinoma, mėgaujiesi raiškia knygos kalba. Autorė rašo nuostabiai vaizdingai: skaitydamas taip ir regi įspūdingai besivartančius akrobatus, girdi subtilią cirko muziką, jauti iš ledo sodo sklindantį šaltuką ir užuodi karamelizuotų spragėsių aromatą. Tarsi žvaigždėtą naktį vaikštinėtum po cirko juodai baltai dryžuotas palapines ir nenorėtum išeiti. Girdėjau, jog pagal šį pasakojimą žadama kurti filmą. Visai nesistebiu. Pasamdžius gerą operatorių ir režisierių, reginys turėtų gautis fantastiškas. Juodai baltas, padabintas raudonais šalikais, liepsnelėmis žibančiu noru medžiu, spalva keičiančiomis suknelėmis ir kūliais besivartančiais kačiukais...

Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: grožinė literatūra, romanas, fantastika

Puslapių skaičius: 376

Leidykla: Alma littera, 2012

Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė

Howl's Moving Castle (2004)

Oficialiai: Sofi – aštuoniolika, ji gyvena mažame provincijos miestelyje ir didžiąją dalį laiko praleidžia gamindama skrybėles savo tėvo parduotuvei. Vieno iš retų pasivaikščiojimų mieste metu Sofija susipažįsta su gražiu širdžių ėdiku burtininku Haulu.

Pamaniusi, kad Sofi ir Haulas įsimylėjo, piktoji burtininkė paverčia merginą devyniasdešimtmete sene. Nusivylusi Sofi pabėga į dykumą ir ten atsitiktinai patenka į keliaujančią Haulo pilį.

Subjektyviai: Ko jau ko, bet fantazijos stoka šios juostos kūrėjų tikrai neapkaltinsi. Vaikštanti pilis, galinti teleportuotis į keturias skirtingas vietas, kalbantis ugnies demonas, pavidalą keičiantis magas, pelkynų ragana ir  visuomet padėti pasiryžusi kaliausė, - žiūrėdamas filmuką tarsi patenki į kitokį, stebuklingą pasaulį, iš kurio nesinori ištrūkti. Taip viskas gražu. Iki smulkmenų.

Animacija tiesiog kerinti. Kaip ir muzika. Tikras saldainiukas akims ir ausims. Tiesa, nepratusiems žiūrėti anime, šis filmukas gali atrodyti mažų mažiausiai keistokas. Mat ši istorija nei kiek neprimena Disney'aus sukurtų pasakų. Siužetas čia neįprastas, o ir veikėjai labai savotiški. Su savais siekiais ir savom charakterio ypatybėmis. Savotiški ir jų tarpusavio santykiai: kaip įprasta anime juostose kai kas nutylima, apie kai ką tik miglotai užsimenama, o kai kas išvis neatskleidžiama.

Tad po filmuko, man galvoje lyg įkyrios musės sukosi galybė klausimų. Kodėl Pelkynų ragana Sofi pavertė senute, negi tikrai tik iš pavydo? Dėl ko Sofi taip lengvai su tuo susitaikė? Kodėl miegodama ji atjaunėja? Ir - galiausiai - kodėl vyksta tas karas? Ir kam taip reikėjo išryškinti jo tematiką juostos eigoje?

Galima visa tai vertinti kaip paskatą žiūrovui susimąstyti. Apie bėgančius metus ir karo beprasmiškumą. Arba... Arba galima apkaltinti scenaristus ir jų žioplumą, jog scenarijuje paliko spragų. Žodžiu, kiekvienam pagal pasirinkimą. Aš renkuosi pirmąjį variantą.

IMDB įvertinimas: 8.1/10
Mano įvertinimas: 9.0/10


Detalės:

Žanras: Animation, Adventure, Family, Action
Trukmė: 119 min.
Šalis: Japonija
Režisierius: Hayao Miyazaki
Įgarsino: Chieko Baisho, Takuya Kimura, Akihiro Miwa, Tatsuya Gashuin, Ryunosuke Kamiki, etc.