Oficialiai: Šis cirkas atvyksta netikėtai, nepranešęs. Be išankstinių skelbimų. Tiesiog vakar jo nebuvo, o šiandien jau yra. Ir atsidaro jis tik naktį. Palapinėse su baltais ir juodais dryžiais žiūrovų laukia stebuklai, nuo kurių gniaužia kvapą: ledinis sodas, labirintas iš debesų, ugnimi kvėpuojantys popieriniai drakonai, gimnastai, telpantys į nedideles stiklines dėžes...
Šių stebuklų autoriai – du jauni iliuzionistai, Selija ir Markas, ir šis cirkas jiems – tik arena, kurioje grumiasi jųdviejų vaizduotė ir galia. Nuo vaikystės tik tokiam gyvenimui, tik tokiai dvikovai juos ruošė paslaptingi mokytojai, žaidžiantys neperprantamą, jiems vieniems žinomą žaidimą. Ir Selija su Marku net nenumano, kokią šio žaidimo pabaigą jų mokytojai yra jiems sugalvoję...
Selijos ir Marko dvikova nuožmi. Ir visgi nutinka tai, ko niekas nelaukė – jaunuoliai įsimyli vienas kitą. Neapdairiai, beprotiškai, stebuklingai – nuo jų meilės įsižiebia žiburiai, o kambarys įkaista, kai jų rankos susiliečia.
Bet ar jaunuolių meilės pakaks, kad būtų nutrauktas žiaurus žaidimas, nuo kurio priklauso ne tik jų pačių, bet ir visų cirke esančių – ir talentingų akrobatų, ir net cirko savininkų – likimai?
Subjektyviai: Šį kartą eisiu tiesiai prie reikalo, ir tiesiai šviesiai pasakysiu - knyga man patiko. Net labai. Aišku, tai populiarioji literatūra, skirta masėms, ir filosofijos gelmių čia nerasite. Bet įtraukianti istorija, išraiškingi veikėjai ir lengvas stilius tikrai leis pasinerti į stebuklingą cirko pasaulį.
Romano siužetas pakankamai originalus: tai nėra romanas apie magijos pasaulį, nors stebuklai ir magiški triukai slepiasi kiekviename puslapyje. Nėra tai ir romanas apie meilė, nors jau nuo pat pradžių akivaizdu, kad Selija ir Markas kris vienas kitam į akį ir į širdį. Visgi veiksmas vystosi pamažu, ir puikiai išlaikoma intriga. Dėl ko varžosi Markas ir Selija bei jų mokytojai? Kokia cirko paskirtis? Kodėl cirkas visuomet pasirodo staiga, niekam nepranešęs? Kodėl jame dirbantys žmonės jaučiasi keistai? Taip įdomu, jog sunku knygą paleisti iš rankų, bandai sieti minčių gijų galus į vientisą istoriją, kurioje laikrodžiai, Taro kortos ir kažkodėl nesenstantys cirko darbuotojai įgauna naują prasmę.
Ir dar, žinoma, mėgaujiesi raiškia knygos kalba. Autorė rašo nuostabiai vaizdingai: skaitydamas taip ir regi įspūdingai besivartančius akrobatus, girdi subtilią cirko muziką, jauti iš ledo sodo sklindantį šaltuką ir užuodi karamelizuotų spragėsių aromatą. Tarsi žvaigždėtą naktį vaikštinėtum po cirko juodai baltai dryžuotas palapines ir nenorėtum išeiti. Girdėjau, jog pagal šį pasakojimą žadama kurti filmą. Visai nesistebiu. Pasamdžius gerą operatorių ir režisierių, reginys turėtų gautis fantastiškas. Juodai baltas, padabintas raudonais šalikais, liepsnelėmis žibančiu noru medžiu, spalva keičiančiomis suknelėmis ir kūliais besivartančiais kačiukais...
Mano įvertinimas: 10/10
Detalės:
Žanras: grožinė literatūra, romanas, fantastika
Puslapių skaičius: 376
Leidykla: Alma littera, 2012
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą