Oficialiai: Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti žinių. Kartą per mėnesį ji privalo gulėti ant nugaros ir atlikti Tarnaitės pareigą, nes mažėjančio gimstamumo amžiuje Fredinės ir kitų šiai tarnystei paskirtų moterų vertė tėra jų vaisingumas. Ji dar atmena senus laikus, kai gyveno su savo vyru Luku, žaisdavo su dukra, turėjo darbą, pinigų ir galėjo mokytis. Bet dabar visa tai jau praeitis...
Margaret Atwood (Margaret Etvud, gim. 1939 m.) - viena ryškiausių šiuolaikinių Kanados rašytojų, daugiau kaip trisdešimties knygų autorė, poetė, eseistė, literatūros kritikė. Atwood yra gavusi ne vieną literatūrinį apdovanojimą, o 2000 m. už romaną "Aklasis žudikas" pelnė prestižinę "Man Booker" premiją. Romanas Tarnaitės istorija laikomas vienu stipriausių autorės kūrinių, jis kritikų lyginamas su George'o Orwello "1984-aisiais" ir Aldouso Huxley'io "Puikiu nauju pasauliu".
Subjektyviai: Pasielgiau ganėtinai kvailai pradėjusi skaityt knygą prieš tai nepaskaičiusi anotacijos (kurios priešpaskutiniame puslapyje ar kitoje viršelio pusėje ir nebuvo). Nes pirmuosius dvidešimt puslapių tai ir nesupratau, kokį velnią čia skaitau.
Paskui įsivažiavau, bet vis tik knyga skaitėsi sunkiai. Sunkiai psichologine prasme, nes skaitydama patekau į tokį pasaulį, kuriame jokiu būdu nenorėčiau gyventi. Pasaulį, kuriame po karinio perversmo, viskas pasikeitė. Dabar visa visuomenė griežtai struktūruota, žmonės pa(si)dalinti į tam tikrus vaidmenis: Vadus, Žmonas, Mortas, Tarnaites, Karius... Vadas yra šeimos galva ir skaito Bibliją, Žmona yra namų kaklas ir prižiūri tvarką, kuri patikėta Mortoms, o Tarnaitės atlieka inkubatorių vaidmenį, nes jų vienintelė pareiga - pagimdyti sveiką vaiką, nes Vadas su Žmona vaikų turėti negali. Taigi, visi turi savas funkcijas, aprangą (taip taip, visi kurios nors kastos atstovai rengiasi vienodai), dienotvarkę, užtat nebeturi vardų. Dar egzistuoja daugybė draudimų. Moterims uždrausta lavintis, skaityti, rašyti, naudoti kosmetiką (veidas slapčia tepamas sviestu), o visoms ne Žmonoms - ir kalbėtis. Vyrams irgi ne pyragai: tik aukšto statuso atstovams leidžiama turėti šeimą ir namus, visiems kitiems telieka varvinti seilę, ir jokiu būdu nedaryti su moterim ar su ranka to, už ką gali netekti galvos.
Seksas dingo iš žodynų ir iš miegamųjų. Žmonių santykiuose neliko spontaniškumo, švelnumo, meilės - viskas sterilu ir šalta, kaip operacinėj. Dailūs apatiniai, rankų kremas ir moteriški žurnalai patapo juodosios rinkos prekėmis, už kurių naudojimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Cigaretės, televizoriaus žiūrėjimas ir automobilis - prabanga, kurią ne visi gali sau leisti. O emigravimas į Kanadą daugeliui taip ir lieka neįgyvendinta svajonė. Žmonės neteko praeities ir nebeturi ateities. Lieka tik iki smulkmenų struktūruota dabartis, kurioje ne visi gauna šakutes
Nepaisant to, kad aš keletu sakinių apibūdinau Gileodo respublikos santvarką, apie pačią knygą rašyti man labai sunku. Rodos, tiek daug apie ją rašyta ir diskutuota, tiek ji girta ir kritikuota, kad nė nebežinau, ką naujo ir įdomaus aš galėčiau pasakyti. Įdomus disutopinis romanas, su įtraukiančia, bet šaltai ir be emocijų pasakojama istorija. Beje, čia labai daug simbolizmo, ypač religinio pobūdžio. Nors kiekvieną puslapį skaičiau susikaupus, atrodo, jog vis tiek kažką pražiūrėjau, kažko iki galo nesupratau, ir taip neprisikasiau gilesnio šio romano sluoksnio, kuris, nė neabejoju, egzistuoja.
Taigi, visai tikėtina, jog šią knygą skaitysiu dar kartą. Bet taip bus tikrai negreit. Nes vis dar negaliu nusikratyti to skaitant apėmusio ir niekur nedingusio slogučio.
Mano įvertinimas: 9.0/10
Detalės:
Žanras: grožinė literatūra, romanas
Žanras: grožinė literatūra, romanas
Puslapių skaičius: 336
Leidykla: Baltos lankos, 2012
Iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijanienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą