Oficialiai: „Alchemikas“ – tai savotiškas romanas-pasaka, pagrįstas rytų išmintimi, tai gyvenimo džiaugsmo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi.
Piemuo Santjagas skaito knygas ir dažnai mąsto apie gyvenimą. Sykį jis susapnavo sapną ir kreipėsi į čigonę, kad ji padėtų išsiaiškinti jo reikšmę. Čigonė paaiškino, kad tai Pasaulio Kalbos sapnas. Jeigu vaikinas šalia Egipto piramidžių kada nors surastų lobį, dešimtąją lobio dalį turėtų atiduoti čigonei už būrimą.
Santjagas leidžiasi ieškoti lobio ir sutinka seną žmogų, kuris pasivadina Salemo karaliumi Melchizedeku, ir moko piemenį gyvenimo išminties: „Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valdyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas“. Senukas aiškina, kad kiekvienas žmogus gali turėti ir gyventi savo Asmeninę Legendą ir kad „Dievas kiekvienam pasaulyje nubrėžė taką“. Pasaulyje pasaulyje yra daug sėkmės ženklų, kurių negalima užmiršti, išėjus ieškoti Laimės Paslapties.
Subjektyviai: Puikiausiai atsimenu tuo laikus, kai kilo "Alchemiko" bumas. Tada šią knygą skaitė visi. Visi, išskyrus mane. Nes aš kartais iš principo nemėgstu skaityti to, kas tuo metu būna itin populiaru.
Praėjus dešimtmečiui ir bumui nuslūgus, išseko ir mano principingumas. Ėmiausi skaityti tą garsųjį "Alchemiką". Sakau garsųjį, nes šios knygos arba nekenčia, arba ją dievina. Man tokių aistringų jausmų šis romanas nesukėle. Aišku, tai miela knygutė su nostalgiškai gražia istorija. Tikras lobynas prasmingų, bet kartais ganėtinai banalių minčių - tokių, kuriomis ant savo facebooko sienos dalijasi kas antra paauglė.
Žinoma, tokios mintys bei istorijos dar niekam nepakenkė. Ir man pačiai visai smagiai susiskaitė, tik visiškai galvoje neužsiliko. Perskaičiau ir pamiršau. Tad ir galvoju, kaip čia nutiko, jog tas "Alchemikas" toksai populiarus buvo. Tikriausiai dėl to, jog tais laikais tokių knygų nebuvo daug. Dabar jas rašo kas tik netingi, ir skaitytojams darosi nebeįdomu. Nors aš pati tikrai nesu istorijų apie "vienuolį, kuris pardavė ferrari, o po to valgė, meldėsi ir mylėjo" gerbėja, gražios pasakos man visai patinka. Taigi prastai vertinti šios knygos negaliu.
Mano įvertinimas: 8.5/10
Detalės:
Žanras: grožinė literatūra, romanas
Žanras: grožinė literatūra, romanas
Puslapių skaičius: 187
Leidykla: Vaga, 2010
Iš portugalų kalbos vertė Rūta Knizekevičiūtė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą