Agatha Cristie - "Žmogžudystė Golfo Lauke"

Oficialiai: Dar vienas puikiai atskleistas nusikaltimas.

Paprašytas skubiai padėti, Puaro atvyksta Prancūzijon. Tačiau jisai nebespėja apsaugoti savo kliento, kurio kūnas, kraupiai nusmeigtas su siaubingai styrančiu peiliu nugaroje, dabar guli veidu žemyn negilioje duobėje golfo aikštėje. 

Tačiau kodėl velionis apsivilkęs savo sūnaus apsiaustu? Ir kam buvo skirtas jausmingas meilės laiškas, aptiktas jo kišenėje? Puaro dar nespėjus atsakyti į šiuos klausimus, visą bylą aukštyn kojomis apverčia antrojo, lygiai taip pat nužudyto lavono radybos... 

Žudikas ir jo motyvai išlieka nežinomi iki pat paskutinės akimirkos.

Subjektyviai: Tai vienas iš daugybės tetulės Agatos parašytų detektyvų. Keletą jų teko skaityti praėjusią vasarą, o dabar į rankas papuolė "Žmogžudytė golfo lauke". Kadangi prieš tai skaičiau Nesbø, buvo kiek sunku persiorientuoti, nes Christie rašo visai kitaip - subtiliai ir elegantiškai. Jos kūriniuose tikrai nesilieja kraujo upės, smurto yra tik tiek, kiek reikia, o įtariamieji alpsta, varto akis, (ne)įtikinamai meluoja ir geria brangų viskį. 

Veiksmo ir gaudynių čia gerokai mažiau nei šiuolaikiniuose detektyvuose, veikėjų portretai taip pat paprastesni, tačiau tai nereiškia, jog ši knyga prasta. Anaiptol. Intriga yra išlaikoma iki paskutinio puslapio, o įžymiojo Erkiulio Puaro įžvalgomis neįmanoma nesižavėti. 

Puikus skaitinys atostogoms.

Mano įvertinimas: 8.0/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 216

Leidykla: Sirokas, 2008

Iš anglų kalbos vertė Virginija Rimkutė

The Holiday (2006)

Oficialiai: Dvi merginos Kalėdų proga nori pakeisti aplinką, todėl nusprendžia pasikeisti savo namais (viena gyvena Amerikoje, kita – romantiškoje Didžiojoje Britanijoje). Išeina taip, kad sėkmingai apsikeičia ir gyvenimais.

Subjektyviai: Labai jau seniai savo blogą papildžiau kokio nors filmo aprašymu, ar ne? Tiesa ta, kad dėl laiko stokos filmus žiūriu retai, ir paprastai su kompanija prie vyno taurės (alaus bokalo arba puodelio melisų arbatos,  -priklausomai nuo kompanijos) ir lėkštės užkandžių.

Šį žiūrėjau su mama pošventiniu laikotarpiu, kai fone dar spindėjo eglutės girliandos, o namai kvepėjo mandarinais ir cinamonu. Į tokią atmosferą šis atseit šventinis filmas įsipaišė visai neblogai, nors iš tiesų jis niekuo neypatingas.

Išskyrus nebent, žinoma, visa šutvę garsių aktorių. Vien tokios pavardės kaip Winslet, Diaz ar Law tikrai pritraukia žiūrovų, o režisierė Nancy Meyers taip pat garsėja romantinėmis komedijomis, kurios visada žiūrimos, o ypač prieš šventes. Ir ar kam nors rūpi, kad tos komedijos nėra nei itin intelektualios, nei turinčios įspūdingų siužeto posūkių?

Čia yra visi romantinių komedijų pliusai ir minusai. Miela istorija, šventiška atmosfera, jaukūs namai, gražūs (dėl skonio nesiginčyjama) ir neblogai vaidinantys aktoriai ir laiminga pabaiga, - čia pliusai. Ištęsta filmo trukmė, per daug nereikalingų dialogų (scena kai girta Diaz kalbasi su šunim man susižavėjimo nesukėlė), stereotipinė mąstysena (gražuolė suporuojama su gražuoliu, o stambuolė - su stambuoliu - kaip netikėta!...) ir nuobodi santykių vystymosi dinamika, - tai minusai. 

Suma sumarum gauname vidutinę juostą su kalėdiniu romantikos prieskoniu, kuri nesukelia jokių stipresnių emocijų, bet gerai sueina kaip fonas tvarkant spintą ar šlamsčiant kokį trečią torto gabalą. Mamai irgi visai patiko, nors ji nepamiršo pridurti, kad "Greiti ir įsiutę" jai pasirodė dešimtkart smagesnis.


IMDB įvertinimas: 6.9/10

Mano įvertinimas: 6.5/10

Detalės:

Žanras: Comedy, Romance
Trukmė: 138 min.
Šalis: USA
Režisierė: Nancy Meyers
Vaidina: Kate Winslet, Cameron Diaz, Jude Law, Jack Black, Eli Wallach, etc. 

Jo Nesbø - "Gelbėtojas"

Oficialiai: Osle sninga. Miesto aikštėje vyksta kalėdinis koncertas, šalia sriubą varguoliams dalija Gelbėjimo armija. Ūmai pokšteli šūvis, ir Gelbėjimo armijos savanoris, regis, neturintis jokių priešų, Robertas Karlsenas krinta negyvas.O sninga vis labiau, dėl pūgos nekyla lėktuvai, taigi žudikas negali laiku išvykti iš miesto. Tik todėl jis sužino nušovęs ne tą žmogų. Ir tučtuojau nusprendžia klaidą ištaisyti - juk tai turėtų būti jo paskutinė užduotis…
Prasideda dviguba medžioklė: žudikas atkakliai persekioja kitą auką, o jam ant kulnų lipa policija.
Policijos inspektorius Haris Hūlė, tiriantis šią bylą, priverstas gilintis į Gelbėjimo armijos paslaptis. Pasirodo, čia sukasi dideli pinigai, mezgamos mįslingos intrigos... Kaip sako Haris Hūlė, "dauguma mūsų turime ir tamsiąją pusę".
Romane susipina margaspalvė Europos šalių istorija, religija, neįtikėtini žmonių likimai.

Subjektyviai: Kad jau taip įsimylėjau Hario Hūlės seriją, tai ėmiau skaityt visas iš eilės knygas apie jį ir jo tiriamas bylas. Ši mano bibliografijoje antroji, ir man pasirodė besanti dar geresnė nei "Pentagrama". 

Geresnė visų pirma savo daugiasluoksniškumu: nors detektyvas Haris Hūlė čia yra pagrindinis veikėjas, istorija pasakojama iš kelių asmenų perspektyvos, ir praeina kiek laiko, kol susigaudai kieno lūpomis čia kalbama. Bet nuo to tik įdomiau.

Be to, kaip ir dera kokybiškam detektyvui, netrūksta nei įtampos, nei veiksmo. Čia nėra taip, kad niekšas žudikas turėjo aiškų motyvą žudyti ar kad auka buvo akivaizdžiai nusipelniusi mirties. Ne, čia viskas daug sudėtingiau. Kai įsimaišo karas, religija ir žmogiškos aistros paprasta nebebūna. 

Galiausiai man patinka tai, jog Hūlė - ne a la gerietis policininkas, o prasigėręs, sarkastiškas šiknius, kamuojamas slogių prisiminimų ir naktinių košmarų. Jokio balto žirgo, jokių žvilgančių šarvų - paprastas žmogus, kaip ir mes visi.

Daugiau nebepostringausiu. Geros knygos kalba pačios už save.



Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 496

Leidykla: Baltos lankos, 2012

Iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė