Žymi pianistė Džulija Forester po jos šeimą ištikusios katastrofos bando atgauti ramybę savo gimtajame Norfolke, sename Vorton Parko dvare, kur ji praleido vaikystę, kur tebegyvi idiliški prisiminimai apie senelį, aistringą orchidėjų mylėtoją. Tačiau Vorton Parką ką tik paveldėjo Kitas Krofordas – žavus vyriškis, kurio praeityje taip pat būta skaudžių smūgių. Renovuojant dvaro pastatus, į dienos šviesą iškyla kažkieno seniai rašytas dienoraštis, kurį skaitydama Džulijos močiutė ima pasakoti seną meilės istoriją, nuo kurios prasidėjo Vorton Parko nuosmukis. Džulija pasineria į praeitį, į Olivijos ir Hario Krofordų gyvenimą. Šios jaunos poros istorija perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo laikus, nubloškia į Tailandą, ir pasirodo, kad netvirta jų santuoka nulėmė būsimų kartų, tarp jų ir Džulijos, likimą ir laimę...
„Orchidėjų namai“ – aistringas ir romantiškas pasakojimas apie kelių giminės kartų istoriją, apie visa nugalinčią meilę, visą amžių trunkančią nuoskaudą, kaltę ir atleidimą.
Subjektyviai: Kažkada kažkuriam iš supermoterų ar supermerginų, jau nebepamenu kuriame, forume pamačiau įrašą, tvirtinantį, jog ši knyga gera. O kadangi ji kaip tik gulėjo bibliotekoj, ėmiau ir parsinešiau pabandyti.
Puslapių beveik šeši šimtai, bet perskaičiau labai greit, vos per porą dienų. Skaitėsi tikrai labai lengvai. Taip pat lengvai ir pasimiršo. Tarsi kaleidoskope keitėsi vyrai, vakarėliai, ir begantys metai. Žmonės įsimyli ir nebemyli. Svajoja arba verkia. Gimsta ir miršta.
Asmeniškai man įdomu buvo skaityti tik apie senus laikus, kai vyko puotos, o po to vyko karas. Dabartyje tiek personažai, tiek siužetas pasirodė pernelyg nuobodūs. Viskas nuspėjama ir jau ne kartą kažkur skaityta ar matyta. Ir labai jaučiasi, kad knyga parašė moteris. Per daug čia ašarų iš meilės, romantiškų svajonių ir neįtikėtinai malonių, jautrios širdies vyriškių.
Dar vienas kiek aukštesnės kokybės skaitalas į "Svajonių romanų" lentyną.
Mano įvertinimas: 6.0/10
Detalės:
Žanras: romanas
Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 584
Leidykla: Tyto alba, 2012
Iš anglų kalbos vertė Aušra Karsokienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą