Jo Nesbø - "Raudongurklė"

Oficialiai: 1942 metais žūva Danielius - tikra legenda tarp norvegų kareivių, tapusių Hitlerio armijos savanoriais. Po dvejų metų sužeistas kareivis, prisistatęs Danieliaus naudota Ūrijos pravarde, prabunda Vienos ligoninėje. Jis įsimyli slaugę, o jų santykių padariniai bus justi ir po daugiau nei 50 metų. 

1999-ieji. Siekiant užglaistyti Hario Hūlės tarnybos metu padarytą klaidą, jam suteikiamas inspektoriaus laipsnis ir jis perkeliamas į policijos saugumo tarnybą. Čia jam paskiriama nuobodi užduotis, tačiau netikėtai jį sudomina ataskaita apie neįprasto ir itin reto ginklo įsigijimą. Pėdsakai veda link neonacių grupuotės. Nujausdamas įvyksiant nusikaltimą, Haris Hūlė pradeda tyrimą, kuris jį nuves į Pietų Afrikos Respubliką, Austriją ir privers klaidžioti po tamsiausius Norvegijos istorijos labirintus. 

2005 m. Hario Hūlės ciklo romanas Raudongurklė buvo pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu. Meniniu požiūriu šis kūrinys, pasak kritikų,- vienas ambicingiausių detektyvų skandinavų literatūroje. Tai jaudinanti istorija apie karą, meilę, išdavystę ir mįslingas žmogžudystes. 

Policijos inspektorius Haris Hūlė lietuvių skaitytojams jau pažįstamas iš romanų Pentagrama ir Gelbėtojas.

Subjektyviai: Iš tiesų man sunkiau rašyt apie tas knygas, kurios patiko, nei apie tas, kurios nepatiko. Nes Hario Hūlės serijos knygos viena už kitą geresnės. O ši išvis patiko. Patiko (vėl!) puikiai suregzta intriga, daugiasluoksniškumu, ir tuo, kad knyga buvo sunku padėti į šalį, nes baisiai jau norėjosi sužinoti, kaip viskas klostysis toliau, iš kokio kapo prisikėlė Ūrija, ir prie ko čia Hūlė?

Dar patiko paties Hūlės ir kitų veikėjų psichologiniai portretai su savo visais atspalviais ir šešėliais. Pasakojime šįkart kalbama ne tik skirtingų personažų lūpomis, bet ir skirtingais laikotarpiais, tad skaitant gana nesunku susipainioti, tačiau, kaip minėjau, man patinka pajudint smegeninę. Tuo labiau, kad romane paliečiama ir Norvegijos istorija bei likimai žmonių, padėjusių tą istoriją sukurti. O II pasaulinio karo atgarsiai suteikia tam tikro niūrumo ir mistiškumo, kas šiam pasakojime labai tinka. 

Ar man kas nors nepatiko? Taip. Pirma, susižavėjimo nesukėlė kelios holivudinės klišės - jos kiek pagadino pabaigą, kuri nors ir netikėta, bet pakankamai banali. O antra - dar labiau suerzino Lietuvos leidyklų nesugebėjimas romanus išleisti logiška seka. Raudongurklės įvykiai vyko anksčiau nei Penktagramos ir Gelbėtojo dalyse, nors iš knygos anotacijos tikrai atrodė kitaip. Tai sumažino intrigą, nes jau žinojau, kaip baigsis kai kurie dalykai. Kad ir Jūs netyčia nesusipainiotumėt, dalinuosi Hario Hulės serijos knygučių sąrašu, kurį radau vieno skaitytojo bloge:

• The Bat (1997)
• Cockroaches (1998)
• The Redbreast (2000) ———- Raudongurklė (Baltos lankos, 2013)
• Nemesis (2002) ———- Nemezidė (Baltos lankos, 2014)
• The Devil’s Star (2003) ———- Pentagrama (Rašytojų sąjungos leidykla, 2006)
• The Redeemer (2005) ———- Gelbėtojas (Baltos lankos, 2012)
• The Snowman (2007) ———- Sniego senis (Baltos lankos, 2013)
• The Leopard (2009)
• Phantom (2011)
• Police (2013)

Pasirodo, dar daug serijos knygų Lietuvoje dar neišleistos. Teks laukti arba ieškoti angliško variantų. Nes, panašu, tapau prisiekusi Nesbø knygų gerbėja. Taip man ir reikia :)


Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 480

Leidykla: Baltos lankos, 2013

Iš norvegų kalbos vertė Agnė Petrauskaitė