Oficialiai: Gražuolė indė vienuolė ir britas gydytojas susipažįsta laive, plaukiančiame iš Indijos. Kelionėje juodu pajunta abipusę simpatiją, tačiau išsiskiria manydami, kad daugiau nebesusitiks. Vis dėlto po kelerių metų likimas juos vėl suveda – Misinge, misionierių ligoninėje Adis Abeboje, Etiopijoje.
Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...
Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje.
Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...
Subjektyviai: Neskaičiusi rekomendacijų, tai kaži ar kada būčiau paėmusi šią knygą į rankas - toks atbaidantis jos pavadinimas, tarsi kokio pigaus meilės romaniūkščio. O iš tikrųjų šis romanas sukaltas stipriai. Ir nors įsivažiuoti sekėsi sunkiai (labai daug veikėjų, dar daugiau įvykių, ir šiaip viskas supainiota), susiskaitė labai skaniai.
Istorija pasakojama vieno iš anotacijoje minimų dvynių - Marijono - lūpomis. Ir nors jis, bei jo brolis Šiva tarsi ir yra pagrindiniai veikėjai, veiksmas sukasi tikrai ne vien apie juos. Čia veikia ir emancipuota, bet švelni ir motiniška akušerė Hema, plačią širdį turintis viengungis vidaus ligų gydytojas Ghošas, talentingasis chirurgas Tomas Stounas, kaimynų mergaitė Ženeta ir jos mama, vienuolyno Vyresnioji... O kur dar tarnaitės, kaimynai, pacientai ir epizodiniai personažai? Ir nors pagrindinius romano veikėjus apibūdinau vos po keleta skurdžių žodelyčių, visų jų psichologiniai portretai fantastiški - gyvenimiški, išbaigti iki smulkmenų.
Beje, ar pastebėjot, kad daugelis veikėjų yra gydytojai? Visas romanas tiesiog persmelktas medicinos: preciziškai nupasakojamos operacijos detales, atskleidžiami įvairių diagnozių simptomai ir mediciniškai, bet tuo pačiu nuoširdžiai nusakoma pacientų besigydančių Etipijoje, Misingo ligoninėje (dar vienas keistokas pavadinimas, bet atskleidžiama ir jo atsiradimo istorija), kančia ir kartais begalinis naivumas bei medikų rankomis sukuriami stebuklai. Viskas labai tikroviška, ir už tą tikroviškumą reikia padėkoti romano autoriaus profesijai. Jis iš tiesų gydytojas fizioterapeutas.
Gražiai (taip taip, būtent šis būdvardis man atrodo tinkamiausias) atskleidžiama ne tik ligoninės kasdienybė, bet ir Etiopija, jos gamta, istorija ir žmonės - kurie kartais tampa neadekvačiai žiaurūs, kartais elgiasi itin kilniaširdiškai, bet kaip kaip ir visur pasaulyje, nuolatos ieško atsakymų į savo vidinius klausimus...
Pats romanas savo pasakojimo stiliumi, neįtikėtina veikėjų gausa ir daugiasluoksniškumu man priminė Irving'ą, kas jokiu būdu nėra trūkumas. Iki šiol atsimenu, kaip smagiai leisdavau atostogų rytus besikaitindama prieš saulutę ir mėgaudamasi tokiu visom prasmėm turtingu pasakojimu. Net gaila buvo, kad baigėsi. Bet juk visi geri dalykai turi pabaigą, ar ne? :)
Mano įvertinimas: 9.0/10
Iš slapto ir nuodėmingo jųdviejų ryšio gimsta dvyniai – Marijonas ir Šiva. Tačiau vos gimę berniukai tampa našlaičiais, nes motina miršta gimdydama, o šoko ištiktas tėvas, tik gimdymo dieną sužinojęs apie mylimos moters nėštumą ir suvokęs savo jausmus jai, palikęs vaikus pabėga...
Priglausti ligoninėje dirbančios gydytojų šeimos, dvyniai auga siejami ypatingo ryšio ir meilės medicinai. Broliai tokie artimi, tarsi būtų vienas asmuo – MarijonasŠiva. Tačiau aistra tai pačiai merginai padaro tai, kas atrodė neįmanoma – dvyniai išsiskiria. Vienas išvyksta į JAV, kitas lieka neramumų krečiamoje Etiopijoje.
Abu mano išsiskyrę visiems laikams, tačiau praeitis juos dar pasivys...
Subjektyviai: Neskaičiusi rekomendacijų, tai kaži ar kada būčiau paėmusi šią knygą į rankas - toks atbaidantis jos pavadinimas, tarsi kokio pigaus meilės romaniūkščio. O iš tikrųjų šis romanas sukaltas stipriai. Ir nors įsivažiuoti sekėsi sunkiai (labai daug veikėjų, dar daugiau įvykių, ir šiaip viskas supainiota), susiskaitė labai skaniai.
Istorija pasakojama vieno iš anotacijoje minimų dvynių - Marijono - lūpomis. Ir nors jis, bei jo brolis Šiva tarsi ir yra pagrindiniai veikėjai, veiksmas sukasi tikrai ne vien apie juos. Čia veikia ir emancipuota, bet švelni ir motiniška akušerė Hema, plačią širdį turintis viengungis vidaus ligų gydytojas Ghošas, talentingasis chirurgas Tomas Stounas, kaimynų mergaitė Ženeta ir jos mama, vienuolyno Vyresnioji... O kur dar tarnaitės, kaimynai, pacientai ir epizodiniai personažai? Ir nors pagrindinius romano veikėjus apibūdinau vos po keleta skurdžių žodelyčių, visų jų psichologiniai portretai fantastiški - gyvenimiški, išbaigti iki smulkmenų.
Beje, ar pastebėjot, kad daugelis veikėjų yra gydytojai? Visas romanas tiesiog persmelktas medicinos: preciziškai nupasakojamos operacijos detales, atskleidžiami įvairių diagnozių simptomai ir mediciniškai, bet tuo pačiu nuoširdžiai nusakoma pacientų besigydančių Etipijoje, Misingo ligoninėje (dar vienas keistokas pavadinimas, bet atskleidžiama ir jo atsiradimo istorija), kančia ir kartais begalinis naivumas bei medikų rankomis sukuriami stebuklai. Viskas labai tikroviška, ir už tą tikroviškumą reikia padėkoti romano autoriaus profesijai. Jis iš tiesų gydytojas fizioterapeutas.
Gražiai (taip taip, būtent šis būdvardis man atrodo tinkamiausias) atskleidžiama ne tik ligoninės kasdienybė, bet ir Etiopija, jos gamta, istorija ir žmonės - kurie kartais tampa neadekvačiai žiaurūs, kartais elgiasi itin kilniaširdiškai, bet kaip kaip ir visur pasaulyje, nuolatos ieško atsakymų į savo vidinius klausimus...
Pats romanas savo pasakojimo stiliumi, neįtikėtina veikėjų gausa ir daugiasluoksniškumu man priminė Irving'ą, kas jokiu būdu nėra trūkumas. Iki šiol atsimenu, kaip smagiai leisdavau atostogų rytus besikaitindama prieš saulutę ir mėgaudamasi tokiu visom prasmėm turtingu pasakojimu. Net gaila buvo, kad baigėsi. Bet juk visi geri dalykai turi pabaigą, ar ne? :)
Mano įvertinimas: 9.0/10
Detalės:
Žanras: romanas
Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 560
Leidykla: Alma littera, 2013
Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą