Lars Kepler - "Hipnotizuotojas"

Objektyviai: “Kaip ugnis! Visai kaip ugnis!” Tokiais pirmais užhipnotizuoto berniuko žodžiais prasideda stingdantis psichologinio detektyvo košmaras. Po žiaurių šeimos skerdynių Stokholmo priemiestyje liko vienas liudininkas – penkiolikametis sūnus Josefas Ekas. Jo būklė neleidžia apklausti, todėl komisaras Jonas Lina mato vienintelę išeitį ekstremalioje situacijoje – ieškoti hipnotizuotojo pagalbos. Erikas Marija Barkas jau dešimt metų neužsiima šia praktika, tačiau padaro išimtį Josefui, tikėdamasis, jog taip išgelbės dingusią jo seserį Eveliną. Kai hipnotizuotojas sulaužo sau duotą priesaiką ir pasineria į vaikino sąmonę, išaiškėja tiesa, kur kas labiau šokiruojanti, nei jis galėjo įsivaizduoti. Ir paties gydytojo šeimai iškilusi grėsmė priverčia Eriką sugrįžti į siaubingą savo praeitį.

Subjektyviai: Lars Keplerio (o tiksliau - sutuoktinių Alexanderio ir Alexandros C. Ahndorilų, kurie ir slepiasi po šiuo pseudonimu) knygos mūsų Lietuvėlėje išpopuliarėjo tiesiog turbiniu greičiu, ir aš netgi pradėjau nesmagiai jaustis, kad nei vienos jo (t.y., jų) knygos taip ir neperskaičiau. Tad susiėmiau, ir panaršiusi bibliotekos kataloge iš visų keturių išleistų knygų aptikau tik vieną laisvą - "Hipnotizuotoją". Ką gi, mano miestely, matyt irgi siaučia Keplerio bumas.

Gal jau pastebėjot, kad jaučiu nuoširdžią simpatiją skandinaviško detektyvui žanrui, o Nesbø ir Larsson - literatūrinės mano meilės. Deja, Kepleris manyje tokios meilės nesužadino. Ir ne dėl to, kad romano būta prasto. Visai ne. Viskas čia tvarkoj: yra ir siužetas (beje, ne visai atitinkantis aprašymą), yra ir pagrindiniai veikėjai (beje, tarp jų visai nėra Josifo, o kiti trys - Jonas Lina, Erikas Barkas ir jo žmona Simona), ir kraujo upeliai taškos, bet... niu, stipriai neužkabino nors tu ką. Toks įspūdis, kad norėjo rašyt, kaip Nesbø, ir sukurti tokį patį kietą veikėją, kaip Hūlė ar Bliumkvistą, tik gavos prasčiau. Nemažai kapotų sakinių, nelogiškų bei baisiai primityvių situacijos aprašymų, tad vietų, be kurių detektyve galima buvo apsieiti tikrai netrūko. Kiek žvaliau skaityt pasidarė nuo knygos vidurio, kur rašoma apie Eriko praeitį, kai jis pradėjo dirbti hipnotizuotoju ir turėjo savo klientų grupę, bei kaip jam su jais sekės (arba nesisekė). Įdomu buvo gilintis į grupės dinamiką ir hipnotizuotojo darbo metodus - mano specialybė visgi daro savo, gi kai kur psichologijoje lyg šiol naudojama hipnozė...

Grįžtant prie knygos visgi norėčiau paminėt vieną nemenką jos pliusą - ji LABAI lengvai skaitos. 624 puslapiams įveikti man pakako vos poros dienų, o juk tikrai nebuvo taip, kad nuo knygos negalėčiau atsiplėšt. Tai, galvoju, gal ir kitus šio autorio (t.y., autorių) detektyvus paskaitysiu. Jei tik rasiu bibliotekoje. Arba kai nuslops Keplerio bumas :)))

Mano įvertinimas: 8.0/10

Detalės:

Žanras: detektyvas

Puslapių skaičius: 624

Leidykla: Obuolys, 2012

Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė

The 100-Year-Old Man Who Climbed Out the Window and Disappeared (2013)

Oficialiai: Nugyvenęs ilgą ir gražų gyvenimą, artėjant prie šimtmečio Alanas Karlsonas atsiduria senelių namuose, tikėdamas, kad tai - jau paskutinė stotelė. Tačiau sveikata vyras niekuomet nesiskundė, o leisti dienas su nukvakusiais senukais irgi nebuvo Alano svajonė. Todėl savo 100 metų jubiliejų vyras nusprendžia atšvęsti su trenksmu: išsiruošti į dar vieną kelionę, kokių jo gyvenime jau buvo tūkstančiai. Vien su šlepetėmis (kad niekas neįtartų), Alanas išlipa pro langą ir dingsta...

Subjektyviai: Perskaičiusi kokią nors knygą, visuomet užsimanau pažiūrėti ir pagal ją pastatytą knygą. Ypač jei toji knyga patiko. Knygą apie per langą išlipusį šimtametį jau apžvelgiau prieš gerus metus (kam įdomu, recenziją galite rasti čia), atėjo eilė ir filmui.

Teko skaityti, jog tai buvo bene laukiamiausias festivalio "Kino pavasaris" filmas, sulaukęs nemažai pozityvių įvertinimų. Prie pastarųjų prisidedu ir aš - filmas susižiūrėjo tikrai smagiai. 

Knygą skaičiusiems čia didelių siurprizų nebus - režisierius nesiryžo improvizuot, ir filmo eiga pernelyg nenukrypsta nuo originalo. Tik, kiek atsimenu, čia veikia mažiau veikėjų ir pasirodo mažiau Alano sutiktų politikos pasaulio garsenybių. Bet  tarkim, čia riboto juostos laiko ir biudžeto pasekmė. Tuo labiau, kad pačiam pasakojimui nei kiek nemaišo, ir per visą šimtas keturioliką minučių nuo mano veido taip ir nedingo šypsena, o subtilūs ir - retas atvejis dabartiniame kine - intelektualūs juodojo humoro juokeliai neretai priversdavo ir balsu nusikvatoti. 

Prie šio malonumo prisidėjo visi aktoriai, tačiau labiausiai išskirčiau Robertą Gustavsoną (kuriam iš tiesų prieš Kalėdas suėjo vos penkiasdešimt)  - Alaną jis įkūnija tiesiog puikiai, suteikdamas savo personažui daug naivaus žavesio, kuris ir yra bene pagrindinis visų Alano nuotykių "kaltininkas". Tikrai, režisieriaus vietoje pati nebūčiau parinkusi geresnio aktoriaus! Patiko ir operatoriaus darbas, ir pasakojimo tempas, ir tai, jog scenaristai filme gavo tikrą dramblį...

Žodžiu, tai - linksma ir nuotaikinga istorija, priversianti į gyvenimą žiūrėti kiek paprasčiau. 


IMDB įvertinimas: 7.1/10

Mano įvertinimas: 8.5/10

Detalės:

Pavadinimas originalo kalba: "Hundraåringen som klev ut genom fönstret och försvann"
Žanras: Comedy, Adventure
Trukmė: 114 min.
Šalis: Švedija
Režisierius: Felix Herngren 
Vaidina: Robert Gustavsson, Iwar Wiklander, David Wiberg, Mia Skäringer, Jens Hulten, etc.