2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Shoko Tendo - "Jakudzos mėnulis. Gangsterio dukters atsiminimai"

Oficialiai: Su ilgais rudais plaukais ir standžiai aptemtais madingais džinsais 39 - erių Shoko Tendo atrodo kaip bet kuri kita stilinga Japonijos moteris - kol ji nenusimeta marškinėlių, po kuriais slepiasi tatuiruotė, dengianti jos nugarą ir didžąją dalį kūno. Drakonai, feniksai, moteris apnuoginta krūtine ir peiliu dantyse - tai Tendo vaikystės ir jaunystės, praleistos tarp jakudzų, simboliai.

Kai perskaitysite šią autobiografiją, serialas „Sopranai: mafijos kronika", palyginti su Shoko Tendo gyvenimu, atrodys lyg muilo opera. Itin kontraversiškai sutikta Japonijoje ir sulaukusi net 11 leidimų Tekančios saulės šalyje, knyga praskleidžia uždangą į slaptąjį šiuolaikinės Japonijos mafijos - jakudzos - pasaulį.

Subjektyviai: Iš anotacijos tikėjausi ne mažiau kaip japoniškų "sopranų", kuriose rasčiau istorijų apie slaptus gaujų susirinkimus, prekyba narkotikais, svaidomus peilius, nukirstus mažuosius rankos pirštelius ir daug "šaudo-gaudo". Deja. Knyga visiškai neatitiko mano lūkesčių (nors nukirstas mažasis pirštelis ir buvo paminėtas vienoje vietoje, ir apie narkotikus rašyta daug, tiesa, iš kitos barikadų - vartotojų - perspektyvos).
  
Tai - (ne)laimingos moters istorija. Kuri visko matė, patyrė ir vartojo. Apie moterį, kuri vis užlipdavo ant tos pačios gamybos grėblių (t.y., vyrų). Moterį, kurios veiksmai man kartais atrodė tokie nesuprantami, jog norėdavom jai surikt "durne, ką darai?". Ypač tuomet, kai meilužis jai išmuša dantis, o ji sako "aš pati kalta". 

Žodžiu, tai knyga apie auką su visomis joms būdingomis socialinėmis ir psichologinėmis charakteristikomis. Gal dėl to ir nemečiau skaityti šios knygos, nes su tokiomis moterimis man neretai tenka dirbti, o tas darbas tikrai nėra lengvas, kad ir kaip stipriai norisi joms padėti. 
Ir ne visoms baigiasi taip kaip Shoko, kuri - tadadadam - pabaigoj susitvarko gyvenimą, meta netikusius vyrus, ir įgyvendina svajonę - tapo rašytoja. Truputį naivu ir juokinga? Gal. Kol nepagalvoji, jog šios japonės parašyta knyga dabar guli ant mano stalo, kitame pasaulio krašte. Ne toks ir prastas pasiekimas, m? :)


Mano įvertinimas: 6.0/10 - Nors istorija nesukrėtė ir nesužavėjo, tačiau skaitėsi labai lengvai ir greitai - knygą įveikiau per pusdienį. Dar balą pridedu už fantastišką autorės tatuiruotę, kuri ir pavaizduota knygos viršelyje.



Detalės:

Žanras: autobiografinis romanas
Puslapių skaičius: 208
Leidykla: Obuolys, 2008
Iš anglų kalbos vertė Jurgita Jėrinaitė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą