Oficialiai: Miglotą vasaros pabaigos dieną aštuntojo dešimtmečio pradžioje šiaurės Elande be jokių pėdsakų dingsta mažas berniukas. Dienų dienomis ir savaitėmis jo ieško šeima, policija ir savanoriai.
Daugiau nei po dvidešimties metų berniuko motinai Julijai netikėtai paskambina jos tėvas. Jis prašo atvažiuoti į Elandą ir padėti jam atsekti naują dingusio vaikaičio pėdsaką.
Julija nenoromis grįžta į savo vaikystės salą pas susenusį tėvą. Ir tik dabar ji išgirsta kalbas apie mitais apipintą elandietį Nilsą Kantą, kadaise variusį siaubą visai apylinkei. Bet jis seniai miręs, gerokai seniau, nei dingo Julijos sūnelis.
Ir vis dėlto yra žmonių, mačiusių Nilsą Kantą. Jie tvirtina, kad retkarčiais temstant, prieblandoje, jis vaikštinėja po kalkynę.
Subjektyviai: Perskaičius atsiliepimus internete, susidaro įspūdis, jog ši knyga labai patinka. Arba labai nepatinka. O man? Sakyčiau visai nieko. Neerzino nei knygos lėtumas, nei senjorai, vaidinantys detektyvus, nei banalūs (kai kurie) siužeto vingiai. Labiausiai patiko skandinaviška atmosfera: atoki sala, ištuštėjęs kaimas, apleistos sodybos, akmenys, Baltijos jūra ir kalkynė, knygos siužete užimanti labai svarbią poziciją. Gamta aprašyta taip gražiai, jog gailiuos, kad šią knygą skaičiau ne vėjuotą lapkritį... Turbūt efektas būtų dar didesnis. Nes dabar pabaiga nenustebino: praktiškai atspėjau kaltininką, ir visai ne todėl, jog esu perskaičiusi krūva detektyvų. Tiesiog panaši atomazga pasitaikė jau ne pirmąsyk per mano neilgą pažintį su detektyvo žanru. Tad - rašytojai, pasitelkit fantaziją!
Siužetas paprastas, skaityti nesudėtinga. Tik va, mane privertė ilgėtis šaltos rudėninės Švedijos. Nes atšiaurios šalys mano širdžiai pačios mieliausios.
PS: O viršelis visgi kraupokas.
Detalės:
Žanras: detektyvas, trileris
Žanras: detektyvas, trileris
Puslapių skaičius: 408
Leidykla: Alma littera, 2008
Iš švedų kalbos vertė Giedrė Žirgulytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą