2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

The Help (2011)

Oficialiai: 1960-ieji, Misisipė, JAV. Skeeter (akt. Emma Stone), vos baigusi universitetą grįžta namo. Į apmirusį miestelį, kuriame niekas nevyksta. Jauna mergina svajoja tapti rašytoja ir išsivežti į platųjį pasaulį, tačiau padoriai Džeksono miestelio merginai nedera taip elgtis ir kurti kvailas iliuzijas. Pagal nerašytą gyvenimo planą mergina turėtų ištekėti už deramo jaunikio bei pasišvęsti šeimai ir namams. Aibileen (akt. Viola Davis) – trimis dešimtimis už svajoklę Skeeter vyresnė juodaodė, jos geriausios draugės namų tvarkytoja. Išmintinga moteris visą savo gyvenimą paskyrė darbui baltųjų namuose, auklėjo jų vaikus ir, regis, pamiršo gyvenimo skonį dar tuomet, kai likimas atėmė iš jos vienintelį sūnų. Minny (akt. Octavia Spencer) – didžiausia aštrialiežuvė ir aršiausia tarnaitė visame Džeksone, liežuvio dėka niekuomet ilgai neužsibūnanti naujoje darbo vietoje. 

Įsidarbinusi vietiniame laikraštyje jaunoji žurnalistė sumano pakalbinti ilgametę darbo patirtį turinčias juodaodes tarnaites. Tačiau mergina net nenumanė, jog Aibileen ir Minny gyvenimo patirtis tokia skaudi, o abi moterys vos prabilusios sugeba pravirkdyti dangų ir prajuokinti akmenį.

Subjektyviai: Apie šį filmą girdėjau visko. Esą tai filmas tik boboms (nes tik bobos vaidina). Esą juodaodžių socialinės problemos septintajame dešimtmety mums, XXI a. lietuvaičiams, neaktualios. Esą filmas pernelyg ištemptas. Tiesa, dar girdėjau, jog filmas labai geras. 

Asmeniškai sutinku tik su paskutiniuoju pasakymu. Nes filmas nei man prailgo, nei atsibodo, ir tikrai nepasirodė, jog jis skirtas tik boboms. Taip, filmo centre - beveik vien tik moterys, tačiau filmas iš esmės ne tik apie tai. Apie daug gilesnius dalykus - žmogaus orumą, žmogaus teises, ir, svarbiausia, žmogiškumą. Šios temos niekada nesensta, jos aktualios visur ir visais laikais.

Filmo siužetas nors ir sukrečiantis, o juodaodžių moterų patirtys griebia už širdies, tačiau jis, galima sakyti, nepraranda giedros nuotaikos. Yra ir labai gerų juokelių apie klozetus ir pyragus (nespoilinsiu, pasižiūrėkit patys ;))

Labai patiko, kaip filme pavaizduotos juodaodės tarnaitės: nei jos aukštinamos ir parodomos kaip didvyrės, nei jos pateikiamos kaip aukos, kurių kančia būtų mėgaujamasi. Jos - kaip ir visos moterys - ir verkia, ir juokiasi, tačiau parklupusios stojasi ir eina toliau, o ne kaip kokios vergės Izauros ar Marisolės savaitę dėl to paties bliauna medį apsikabinusios.

Aktoriai dirba nepriekaištingai, personažai - labai spalvingi, skirtingi, puikiai išpildyti, nenuostabu, jog viena iš aktorių - O. Spencer - gavo oskarą už geriausią antraplanį moters vaidmenį. Tiesa, gal kiek ir trūko ryškesnių vyrų vaidmenų, nes filme jie tarsi atliko tik dekoracijų vaidmenį.

Ajjj, ir dar... tas žymusis septintasis dešimtmetis ir visi jam būdingi atributai: spalvingos pūstos suknelės, nuo laiko pertekliaus sukietėjusios šukuosenos, kadilakai, popietėmis žaidžiamas bridžas, bet kuria proga geriamas viskis ir bet kur rūkomos cigaretės - taipogi pavaizduotas įspūdingai.

Taigi, filmas man tiko ir patiko tiek emociniam (personažai + siužetas + pagrindinė mintis), tiek sensoriniam (vaizdas + muzika) lygmeny. Manau, žiūrėsiu dar ne kartą, kai užsimanysiu kažko gyvenimiško ir šviesaus.

IMDB įvertinimas: 8.0/10
Mano įvertinimas: 10/10

Detalės:

Žanras: Drama
Trukmė: 146 min.
Šalis: USA
Režisierius: Tate Taylor
Vaidina: Emma Stone, Viola Davis, Octavia Spencer, Jessica Chastain, Ahna O'Reilly, etc.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą