Oficialiai: Françoise Sagan (1935-2004) – viena žymiausių XX a. prancūzų rašytojų. Būdama vos devyniolikos metų, ji išgarsėjo visame pasaulyje pirmuoju romanu „Sveikas, liūdesy“. Šioje knygoje – trys romanai: „Po mėnesio, po metų“, „Ar mėgstate Bramsą?“, „Kapituliacijos signalas“.
Gyvenusi audringą gyvenimą, bendravusi su Holivudo žvaigždėmis, buvusi aistringa lošėja, turėjusi problemų su alkoholiu ir netgi teista dėl mokesčių vengimo, apie savo gyvenimą Sagan sakė: „Jei nerašyčiau, gyvenčiau blogai. O jei negyvenčiau, rašyčiau blogai“. Jos romanų temos – meilė, žmonių tarpusavio santykiai ir jų žlugimas dėl nuobodulio ir abejingumo. Meilė sukrečia jos veikėjų kasdienybę, sujaukia jausmus, bet palieka vien skausmą ir ilgesį, nes Sagan pasakoja sunkiausias ir painiausias istorijas. Kurį vyrą rinktis moteriai – bendraamžį nuobodą ar mielą, aistringą, bet penkiolika metų jaunesnį? Kaip mylėti šaltą ir išpuikusią moterį? Tokie klausimai kyla trijų šioje sudėtų romanų veikėjams.
Subjektyviai: Ką gi, pagaliau ir aš susipažinau su šia prancūzų klasike, kurios kūriniai, kiek teko girdėti, jau įtraukti į literatūros pamokų programą.
Pažintis, jei galiu taip išsireikšti, nebuvo itin maloni. Tuoj pasakysiu kodėl.
Pirmiausia, romanai labai vienodi, kaip sakoma, sukurti pagal vieną kurpalį: įspūdžių ištroškusios ir nusigyvenusios Paryžiaus a la aukštuomenės atstovai susižavėjimo objektus keičia dažniau nei kojines. Visada viskas baigiasi taip pat: asmuo x gyvenantis (-i) su asmeniu y, užmezga romaną su asmeniu z, kol galiausiai po ilgų dvejonių ir santykiuose atsiradusio nuobudulio, sugrįžta pas asmenį y. Ir jei pirmoji istorija pasirodo dar pakenčiamai įdomi, likusių dviejų skaitymą lydi nuolatinis žiovulys.
Antra, nors Sagan giriama kaip personažų psichologinių portretų meistrė, aš to meistriškumo neįžvelgiau. Personažai blankūs ir vienodi: pinigais aptekę, bet jau plikti pradėję vyriškiai; jauni, labai gražūs ir labai naivūs vaikinai, arogantiškos bei elegantiškos ketvirtą dešimtį įpusėjusios femmes fatales, ir vienas kitas homoseksualas. Su tokia kompanija galėtų būti smagu, jei nebūtų nuobodu.
Galiausiai - man nepatiko stilius. Tarsi skaityčiau atpasakojimą, kur "tas pasakė tą, padarė aną". Trūksta gilesnių įžvalgų, sudėtingesnių psichologinių potretų, įvairesnių tarpusavio santykių, galiausiai - veiksmo trūksta! Juk Paryžiuje, nuodėmių mieste, gali tiek visko atsitikti! Ir nors radau minčių perliukų, jie, deja, pasislėpė toje nykumoje...
Tad tokia buvo mano pirmoji pažintis su Sagan. Pirmoji, bet gali būti, jog ir paskutinė. Tiesa, gal dar norėčiau perskaityti jos romaną "Sveikas, liūdesy". Ir nuspręsti, ar tai iš tiesų ne mano rašytoja.
PS: Užtat viršelis visai nieko :)
Mano įvertinimas: 5.0/10
Detalės:
Žanras: grožinė literatūra, meilės romanas
Puslapių skaičius: 356
Leidykla: Tyto Alba, 2005
Iš prancūzų kalbos vertė Vitalija Gylikienė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą