Oficialiai: Jei patiko Umberto Eco Rožės vardas, ši knyga jums. – Library Journal Xpress
Mažas Bavarijos miestelis, 1659-ieji. Iš upės ištraukiamas mirštantis berniukas ant peties žiauriai ištatuiruotu raganų ženklu. Budelis Jakobas Kuizelas iškviečiamas išsiaiškinti, ar apylinkėse įsikūrė raganos. Miestelį vis dar persekioja tamsūs prisiminimai apie kerėtojų teismus ir moteris, sudegintas ant laužo. Kai dingsta daugiau vaikų, o antras našlaitis randamas negyvas su tokia pačia tatuiruote, auganti isterija grasina virsti chaosu. Kol sunerimę miestelėnai neprivertė nukankinti ir nužudyti pribuvėjos, priėmusios jo paties vaikus, korikas Jakobas turi atskleisti tiesą. Padedamas sumanios gražuolės dukters Magdalenos ir Simono, universitete mokslus krimtusio vietos gydytojo sūnaus, Jakobas išsiaiškina, kad Šongau tikrai siautėja blogis, bet kraujo praliejimą galbūt per vėlu sustabdyti...
Gausus istorinių detalių, įtemptas istorinis detektyvas Koriko duktė yra pirmasis vokiečių Oliver Pötzscho (g. 1970 m.) romanas. Rašytojas pats yra kilęs iš Kuizelų, garsaus Bavarijos budelių klano, ir turėjo galimybę naudotis puikiu giminės archyvu. 2008 m. pasirodžiusi knyga iškart tapo bestseleriu Vokietijoje, vėliau buvo išversta į anglų ir kitas kalbas. Autorius teigia norėjęs supažindinti su šios uždaros kastos gyvenimu ir savotiškai reabilituoti budelius, kurie viduramžiais buvo atstumtieji, bet būtini kiekviename miestelyje, nes vykdė teisingumą, rūpinosi gatvių švara ir dažnai pakeisdavo gydytojus. Šiuo metu O. Pötzschas gyvena Miunchene ir rašo ketvirtąją neįtikėtino populiarumo sulaukusios sagos apie koriko dukterį dalį.
Subjektyviai: Na, štai pagaliau knyga puikiai pramušusi mano neskaitadienius, prieš tai ilgai kankinus dar tris knygas... Nes šio romano stilius lengvas, siužetas - pernelyg nesudėtingas, bet įtraukiantis, ir intriga sukuriama iš karto.
Bravo autoriui, kuris sugebėjo taip vaizdingai ir tikroviškai aprašyti mano mėgstamus niūriuosius viduramžius (matyt, neveltui jis kilęs iš tikrų budelių klano). Viduramžiai - tai laikotarpis, kai klesti kvaili prietarai ir neišmanymas, ligoniams bet kokiu atveju nuleidžiamas kraujas, laužuose pleška raganos, pro langa į gatvę pilami kakai, ir į visas puses laksto nukapotos galvos. Kas antra moteris įtarinėjama ragana, kuriai galima suorganizuoti inkviziciją ir apkaltinti kuom tik į galvą šauna: nužudytas vaikas - kalta ragana, užsidegė pastatas - kalta ragana, karvė nustipo - vėlgi kalta ragana... O tada imti ir kankinti tol, kol vargšė prisipažins. Bet ką. O jei ne - vis tiek mirs nukankinta.
Tiesiog nuostabi viduramžiška logika. Žmonių protų tamsumas. Minią džiuginančios kraujo upės. Ir keli kilniaširdžiai herojai, pasiryžę ginti nekaltuosius ir surasti nusikaltusius... Nenuostabu, kad taip skaniai susiskaitė. Tik nesuprantu, kaip šį istorinį romaną galima lyginti su Eco "Rožės vardu". "Rožės vardas" - viena geriausių knygų, kurias man teko skaityti. O šis, nors ir neprastas, bet visgi eilinis popsinis romaniukas. Puikiai tinkantis tingiam savaitgaliui. Plius, dar bus bent trys tęsiniai. Lauksiu!
Šiaip pastebėjimas: Kodėl romanas vadinasi "Koriko duktė", jei tą duktė kūrinyje atlieka net ne vieną pagrindinių vaidmenų?
Mano įvertinimas: 8.5/10
Detalės:
Žanras: istorinis romanas, grožinė literatūra
Leidykla: Obuolys, 2012
Iš vokiečių kalbos vertė Ieva Sidaravičiūtė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą