2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

The Secret World Of Arrietty (2010)

Oficialiai: Klokų šeima – tai 10 centimetrų ūgio žmonės, paslapčia gyvenantys kitos šeimos rezidencijoje. Jie skolinasi įprasčiausius dalykus, kad susikurtų savo jaukius namus. Klokų gyvenimas pasikeičia, kai atsiranda jų dukra – Arietė. Arietė – mažytė, bet atkakli 14-metė, gyvenanti su tėvais nuošaliame užmiesčio sodo namelyje, to nežinant namo savininkui. Kaip ir visi maži žmogeliukai, Arietė slepiasi, nesirodo niekam akyse, išskyrus tuos rizikingus atvejus, kai reikia išlįsti iš po grindų ir „pasiskolinti“ šiek tiek menkų atsargų, tokių kaip cukraus gabalėlių iš savo šeimininkų žmonių. Bet kai dvylikametis žmonių berniukas Šonas atvyksta pagyventi į tuos namus, jis aptinka paslaptingąją namiškę. Tarp jų atsiranda graži draugystė. Tačiau, jei kas tai pastebėtų, Arietės šeima būtų išginti iš namų, ir jiems grėstų didelis pavojus.

Subjektyviai: Kiek pastebėjau, žmones tokių filmukų atžvilgiu gana kategoriški: jiems anime arba patinka, arba ne. Aš save priskirčiau pirmajai grupei - na, turi žavesio tokie filmukai ir jų piešimo stilius.

Teko ilgokai pavargti, kol radau japoniškai įgarsintą filmo versiją su angliškais subtitrais, nes anime man žiūrisi tik originalo kalba. Be to, angliški įgarsintojų balsai, mano nuomone, parinkti visiškai netinkamai.

Pats filmukas žavus ir mielas. Labai gražiai parodoma dviejų vaikų - Shou (anglakalbiai jį pavadino Šonu) ir Arrietty - draugystė. Jie tokie skirtingi (vienas didelis, kita mažytė, vienas dėl ligos tik retkarčiais išeina iš kambario, kita aktyviai tyrinėja pasaulį) tačiau tuo pačiu ir panašūs: abu savaip vieniši, nesuprasti, trokštantys nuotykių. Ne ką prastesni ir kiti personažai: rimtas ir solidus Arrietty tėtis, greit į paniką puolanti jos mama, medžiotojas katinas (anime kažkodėl vargiai gali apsieiti be katinų), o ypač patiko pikčiurna namų tvarkytoja Haru. Nuo jos įtaraus žvilgsnio ir šiurpas kartais nukrėsdavo... 
  
Du paraleliai egzistuojantys pasauliai parodomi be galo vaizdingai. Ypač patiko antrinis žmogiškųjų daiktų panaudojimai skolininkų pasaulyje: pašto ženklai pakabinami ant sienos vietoj plakatų, smeigtukas naudojamas kaip špaga, o cukraus kubelio užtenka visiems metams...

Pats istorijos tempas gal kiek per greitas (jau pernelyg greitai tie vaikai susidraugavo), bet galiu čia nebambėt - tai būdinga bene visiems animaciniams filmams. Užtat animacija puiki, garso takelis apskritai fantastiškas - jo iki šiol klausausi per youtube. 

Žodžiu, gal ir ne veltui teigiama, jog tai dar vienas Studio Ghilbi šedevras. Būtinai žiūrėsiu ir kitus.


IMDB įvertinimas: 7.6/10
Mano įvertinimas: 9.0/10


Detalės:

Žanras: Animation, Adventure, Family
Trukmė: 94 min.
Šalis: Japonija
Režisierius: Hiromasa Yonebayashi
Įgarsino: Mirai Shida, Ryûnosuke Kamiki, Kirin Kiki, Shinobu Ohtake, Tomokazu Miura, etc.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą